Trečiadienis buvo pirmoji diena, kai galima susipažinti su alternatyviu per Panevėžio rajoną skriesiančio greitojo traukinio „Rail Baltica“ projektu. Visuomenės teismui pristatoma keleivių stotis, suplanuota ant miesto ir rajono ribos.
Planuojama, kad greitasis traukinys, jungsiantis Varšuvą su Talinu, per Panevėžį važiuos ir šalia jo ar jame sustos jau 2030-aisiais.
Šiuo metu dar nenuspręsta, kur tiksliai bus stotis – netoli Panevėžio rajono Gustonių ar ant miesto ir rajono teritorijų ribos, šalia Pagojo.
Būtent šią šalia Pagojo kaimo, netoli Paviešėčių tvenkinio stočiai parinktą vietą kviečia aptarti ir teikti siūlymus projektuotojai.
Nauja vieta keleivinio traukinio stočiai parinkta po to, kai Panevėžio politikai ir verslo atstovai vėžės tiesėjams įrodė arčiau miesto esančios stoties naudą ne tik Panevėžiui, bet ir visam Šiaurės Lietuvos regionui, o ir pačiai Lietuvai.
Viešinamus naujos keleivių stoties dokumentus parengė bendrovė „Tyrens Lietuva“, iki šių metų pradžios buvusi „Kelprojektu“. Nuo liepos 17-osios iki rugsėjo 17 dienos su šiais dokumentais susipažinti galima internete. O nuo liepos 25-osios analogiški dokumentai bus pristatomi Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse.
Viešasis svarstymas vyks rugsėjo 18 dieną Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje.
Sutaupytų šešis kilometrus
Bendrovės „Tyrens Lietuva“ atstovas Tomas Mindaugas Matkevičius paaiškino, jog tam, kad greitasis traukinys keleivius išleistų ir paimtų ne Panevėžio rajone esančiame Gustonių kaime, o Pagojyje, tektų tiesti 24 km bėgių atšaką. Toji atšaka nuo pagrindinės vėžės atsiskirtų miškuose netoli Upytės, o su ja vėl susijungtų už Pazukų kaimo.
Šia atšaka traukinys dardėtų per Molainius, Vaišvilčius, Nausodę, Paviešėčius, Klevečkinę, apimtų dalį Panevėžio miesto teritorijos, toliau suktų per Vynupę ir Bernatonius.
Naujai parinktą stoties vietą Pagojyje nuo anksčiau planuotos keleivių stoties Gustonyse skirtų kiek mažiau nei šeši kilometrai.
G. Kartano nuotr.
Stočiai – beveik pustrečio hektaro
T. M. Matkevičius paaiškino, kad Pagojyje statoma keleivių stotis bėgiais būtų sujungta su Šiaulių–Daugpilio geležinkelio linija. Tačiau tai kol kas tik perspektyva – visuomenei pristatomuose dokumentuose tokie sprendiniai nepateikti.
Tiksli suplanuotos greitojo traukinio keleivių stoties vieta – Panevėžio miesto vakarinėje dalyje, greta aplinkkelio ir kelio į Šiaulius sankirtos. Teigiama, kad pastatyti pačiam stoties pastatui ir suformuoti jos teritorijai reikėtų 2,3 hektaro žemės.
Šalia stoties būtų įrengiamos automobilių aikštelės.
Planuojama keleivių stotis turėtų keturis peronus, kiekvieno ilgis – ne mažiau kaip 405 metrai.
Stotį su peronais jungtų požeminė perėja, į ją būtų patenkama ir laiptais, ir liftais.
Į pietus nuo stoties Paviešėčių kryptimi numatyta vieta traukiniams stovėti, vadinamasis postovio kelynas.
Viadukai, tuneliai ir tiltai
Tam, kad keleivių greitojo traukinio stotis būtų pastatyta Pagojyje, link jos ir nuo jos vedančioje geležinkelio atšakoje numatyta daug infrastruktūros statinių. Toje vietoje, kur greitojo traukinio bėgiai kirstųsi su traukinio Šiauliai–Daugpilis bėgiais, būtų statomas geležinkelio tunelis.
Bernatonių kaime, kur atšaka kirstų Sanžilės kanalą, iškiltų geležinkelio tiltas.
Toks būtų statomas ir Nausodės kaime, juo greitasis traukinys važiuotų per Nevėžio upę.
Po geležinkeliu požeminės perėjos laukiniams gyvūnams numatytos Stačionių miške ties Pasamanio upeliu ir netoli Panevėžio ties Molainių tvenkiniu.
Virš Panevėžio aplinkkelio iškiltų geležinkelio viadukas.
Iš Krekenavos į Panevėžį vedančiame kelyje būtų statomas automobiliams skirtas viadukas virš geležinkelio.
Kelyje Berčiūnai–Dragonys–Gailiūnai numatytas po geležinkeliu vesiantis tunelis automobiliams.
Pirmuosiuose Vaišvilčiuose turėtų iškilti traukos pastotė, aprūpinsianti geležinkelį elektros energija. Ji būtų statoma trijų hektarų teritorijoje.
Žmonės netektų pastatų
Kad greitojo traukinio keleivių stotis būtų Pagojyje, į šią vietą tiesiant geležinkelio atšaką visuomenės poreikiams tektų paimti 267,5121 hektaro privačių žemės sklypų ar jų dalių bei 21,4087 hektaro laisvos valstybinės žemės.
T. M. Matkevičiaus duomenimis, numatytoje visuomenės poreikiams paimti žemėje yra 80 privačios nuosavybės pastatų bei statinių Paviešėčiuose, Nausodėje, Vaišvilčiuose, Molainiuose, Panevėžio mieste, Vynupėje, Bernatoniuose.
Tarp paimtinų pastatų – gyvenamieji namai, ūkio pastatai, lauko virtuvės, garažai, paukštidės, tvartai, šuliniai, kiemų rūsiai.
Gyvenamosios paskirties pastatų yra vienuolika.
Taip pat būtų paimama kone 42,9117 hektaro miško Krekenavos, Naujamiesčio, Gegužinės girininkijose, tiesa, didžioji dalis plotų – 30,4706 hektaro – valstybinio.
Paimant privačią žemę jos savininkams bus atlyginama toje žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė.
Taip pat numatyti atlyginti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypų ir juose statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, želdinių paėmimo visuomenės poreikiams.
Atlyginamos ir iškėlimo išlaidos.
Į Rygą – per 55 minutes
Vienas pagrindinių geležinkelio „Rail Baltica“ tikslų – į Europos geležinkelių tinklą integruoti Baltijos šalis.
„Rail Balticos“ kelyje numatytos septynios tarptautinės keleivių stotys Varšuvoje, Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Rygoje, Piarnu, Taline.
Planuojama, kad šiuo geležinkeliu keleiviniai traukiniai važinės iki 249 km per valandą greičiu. Juo Ryga iš Panevėžio bus pasiekiama per 55 minutes, Kaunas – per 37 minutes.
Bendras šio geležinkelio trasos ilgis Baltijos šalyse bus 870 km.
Lietuvoje „Rail Baltica“ drieksis 392 km, Latvijoje 265 km, Estijoje – 213 km.