Panevėžyje jau nuo rugsėjo nebeliks dabartinių trijų profesinių mokyklų. Vietoj jų bus įkurta viena nauja.
Tokią reorganizaciją numačiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina, kad tada nebeliks šių įstaigų konkurencijos, o mokymo kokybė pagerės.
Šią idėją palaiko ir miesto darbdaviai, tačiau pačių profesinių mokyklų vadovai mano, kad reorganizacijos reikėjo, bet – ne tokios.
Reforma laukia visos šalies profesinių. Po pertvarkos iš 56 tokių mokyklų liktų 44.
Panevėžyje nuo naujų mokslo metų vietoje trijų profesinių mokyklų sukurtame visiškai naujame darinyje – Panevėžio mokymo centre – skaičiuojama, mokytųsi apie 2000 mokinių.
Panevėžyje penktadienį viešėjusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė vardija reorganizacijos privalumus.
„Norime, kad mokyklos ne konkuruotų, o būtų konkurencingos, būtų geriausios mokymo programos, sutelkta geriausia infrastruktūra ir resursai“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, reorganizacija vyksta ne dėl to, kad siekiama vien taupyti.
„Žinoma, lėšas turime panaudoti kaip įmanoma efektyviau, nes tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai. Bet svarbiausia yra kokybė, konkurencingumas, pasirengimas ir tai, kad profesinės mokyklos atlieptų verslo poreikius“, – sako J. Šiugždinienė.
Panevėžyje labiausiai orientuojamasi į inžineriją, robotiką, elektroniką – šių sričių specialistai dabar reikalingiausi.
Ramina: masinio atleidimo nebus
Kiek žmonių po tokios reformos neteks darbo, J. Šiugždinienė teigia negalinti pasakyti.
„Turbūt gali tekti sutelkti vadovo pareigybę į vieną, bet bus pavaduotojai. Tikrai nebus kažkoks masinis žmonių atleidimas“, – Panevėžyje kalbėjo ministrė.
Anot jos, profesinių mokyklų vadovai supranta pokyčių poreikį, tačiau esą natūralu, kad naujovės kelia nerimą.
Pasak J. Šiugždinienės, reforma atvers platesnę perspektyvą: profesiniam mokymui ateis nemenkos europinės lėšos.
„Profesijos mokytojai galės dirbti pilnesniais etatais, nes dirba ir per tris mokyklas. Resursų sutelkimo pliusų tikrai yra daug“, – tvirtina ministrė.
Tarp pedagogų sklando abejonės
Panevėžio M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centro direktorius Tautvydas Anilionis sako apie reformą visada turėjęs nuoseklią nuomonę, ji išdėstyta ir ministerijai.
„Panevėžyje profesinio mokymo įstaigos turi būti padalintos pagal programų sritis. Būtų ir bendradarbiavimas, ir didesnis pasirinkimas. Juk kiekviena mokykla turi savo tradicijas, veiklą, susijusią su jauno žmogaus rengimu ne vien amatui, bet ir apskritai pasauliui“, – mano direktorius.
O Panevėžio darbo rinkos mokymo centro vadovas Valentinas Masilionis ministerijos idėjos nenusiteikęs vertinti.
„Esu įstaigos direktorius – ne savininkas, ne dalininkas. Negaliu nieko pasakyti argumentuotai, nes jokių tyrimų, jokios analizės mes neatlikome“, – paklaustas apie planuojamos reformos efektą, teigė V. Masilionis.
Mato ir pliusų, ir minusų
„Kad reikėtų pertvarkų – faktas, bet ne tokiais tempais“, – įsitikinęs Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula.
Anot jo, reformos planas, palietęs ne vieną šalies profesinę mokyklą, atsirado labai netikėtai, o diskusijos vyko tik po to.
„Kai dokumentas buvo netikėtai nuleistas, diskutavome, kokiu būdu atlikti reorganizaciją“, – sako B. Sadula.
Anot jo, solidžiau būtų atrodę išsamios diskusijos prieš atsirandant ministerijos dokumentui. Tuomet gal ir erzelynės dėl būsimos pertvarkos visų trijų Panevėžio profesinių mokyklų bendruomenėse būtų kilę mažiau.
Nors, B. Sadulos nuomone, profesinio mokymo pertvarka Panevėžyje reikalinga, visgi jis abejoja, ar mokyklų sujungimas į vieną didelį darinį yra tai, kas geriausia moksleiviui, darbdaviui ir visai švietimo bendruomenei.
„Gal reikėjo kitaip jungti – pagal ugdymo, profesines programas. Bet verslas mano, kad geriau viena mokykla. Tai diskusijų objektas“, – sako B. Sadula.
Pinigai vienose rankose
Pradedamą profesinio mokymo reformą regiono darbdaviai įvertino palankiai.
„Jeigu dabar užsibrėžti tikslai – pagerinti profesinio mokymo kokybę, jo prieinamumą, skatinti jaunuolius stoti į profesines mokyklas – bus pasiekti, pertvarka reikalinga“, – sako Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Jo teigimu, dabar stebima ne itin gera konkurencija, kai mokyklos moko pagal tas pačias programas.
„Profesinių mokyklų sujungimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Privalumas tas, kad viena didelė mokykla galbūt turės galimybę gauti ir didesnį finansavimą – nereikės išskaidyti pinigų į kelias“, – svarsto S. Gailiūnas.
Be to, mieste veikiančios profesinės mokyklos turi neeksploatuojamų patalpų, šių, verslo bendruomenės atstovo manymu, seniai reikėjo atsisakyti, o joms išlaikyti dabar tenkančias lėšas skirti švietimui ir mokslui.
Panevėžyje veikiančios „Harju Electric“ įmonės vadovas Tomas Prūsas reformą taip pat sveikina. Anot jo, nors Aukštaitijos sostinėje veikia net trys profesinės mokyklos, dėl pameistrystės įmonei tenka bendradarbiauti su analogiška mokykla Visagine.