Apleisti garažai M. Tiškevičiaus gatvėje, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme, netrukus turėtų virsti moderniu dviejų aukštų pastatu.
Čia įsikurs nauja sveikatos įstaiga – Paliatyvios pagalbos dienos centras.
Tarp namų ir ligoninės
Šiuo metu paliatyvi pagalba panevėžiečiams teikiama Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Visgi, miesto Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos teigimu, poreikis yra gerokai didesnis, nei ligoninė jį gali patenkinti.
Planuojama, kad naujame Paliatyvios pagalbos dienos centre paslaugas gaus senatvės pensininkai, nebegalintys savimi pasirūpinti, sergantieji lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis, taip pat kiti asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.
Skirtingai nei Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, čia atvykstantys pacientai nebus tokios sunkios būklės. Sulaukę jiems reikalingų sveikatos paslaugų, vakarais ir vėl išvyks į namus.
„Priklausomai nuo žmogaus būklės, centre paslaugos bus teikiamos 2–8 valandas ir vakare išvykstama į namus. Reikia pabrėžti, kad šio centro lankytojai nebus labai sunkūs ligoniai, kuriems reikia intensyvios paliatyvios priežiūros. Kiekvienam žmogui geriausia sveikti savo namuose, tad ši įstaiga būtų tarpinė grandis tarp namų ir stacionaraus gydymo ligoninėje“, – teigė M. Burba.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme netrukus prasidės statybos – seni garažai bus rekonstruoti į modernų Paliatyvos pagalbos dienos centrą. G. KARTANO nuotr.
Nauja sveikatos įstaiga
Planuojama, kad ilgalaikės priežiūros dienos centras pirmaisiais veiklos metais aptarnaus iki 3 024 asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai.
Įstaiga būtų pajėgi vienu metu priimti apie dešimt pacientų. Čia jiems bus lašinamos lašinės, leidžiami vaistai, dirbs kineziterapeutas, psichologas.
Naujoje sveikatos įstaigoje planuojama įkurti apie 12 naujų darbo vietų.
„Kai taip trūksta specialistų, bus iššūkis surinkti komandą“, – pripažįsta M. Burba.
Projekte numatyta vieno aukšto garažus rekonstruoti į dviejų aukštų modernų pastatą.
Jo pirmame aukšte suplanuotos darbuotojų patalpos, bendrieji kabinetai, reikalingi pacientams, poilsio zona bei įvairios techninės, pagalbinės patalpos.
Iš poilsio zonos numatomas išėjimas į lauko terasą ir žaliąją zoną. Ties laiptine suprojektuota stoginė greitosios pagalbos automobiliui su elektros įkrovos stotele.
Antrame aukšte bus įrengtos palatos pacientams, dar viena poilsio lauko zona, į kurią bus patenkama iš koridoriaus.
„Šiemet turėjome tris atvejus, kai artimieji, pasibaigus nemokamam slaugos laikui, atsisakė pasiimti savo artimąjį. Pareiškė dėkite, kur norite, kad ir prie bažnyčios palikite.“
K. Valantinas
Nepalikti namų
Pasak M. Burbos, Paliatyvios pagalbos centro statybos bus finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų. Maždaug trečdalį reikalingų lėšų savo biudžete turės rasti ir Savivaldybė.
Terminas, per kurį reikia įgyvendinti šį projektą, ganėtinai trumpas, tad, anot M. Burbos, vietos, kur galėtų atsirasti toks centras, paieškoms nebuvo laiko, o ir tuščių sklypų miesto centre beveik nelikę.
Naujojo centro statybas numatyta baigti jau kitų metų vasaros pabaigoje.
Pagal projektą ne tik bus pastatytas Paliatyvios pagalbos dienos centras. Trys ambulatorinės slaugos paslaugas namuose teikiančios komandos bus aprūpintos reikalinga įranga ir priemonėmis.
„Senstant visuomenei, daugėjant onkologinių ir kitų gyvybei pavojingų ligų, paliatyvioji pagalba tampa vis aktualesnė. O ir valstybės sveikatos politika koncentruojasi į tai, kad žmogus kaip įmanoma ilgiau gyventų savo namuose, kur gautų jam reikalingas sveikatos paslaugas. Taip geriau ir pačiam žmogui, ir valstybei toks pagalbos modelis kainuoja daug pigiau“, – teigia M. Burba.
UAB „EGNA“ vizualizacija
Pagalba artimiesiems
Naujasis Paliatyvios pagalbos dienos centras bus pavaldus Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei.
Kaip teigė jos direktorius Karolis Valantinas, kol kas iš Sveikatos apsaugos ministerijos nėra gauta išaiškinimo, kokie pacientai ir kokias paslaugas galės gauti būsimoje įstaigoje.
Paprastai ligoniai, kuriems teikiama paliatyvi pagalba, būna sunkios būklės, prikaustyti prie lovų, jiems reikalinga nuolatinė intensyvi priežiūra. Tokius kasdien vežioti į dienos centrą ir atgal į namus būtų per daug sudėtinga.
„Kai turėsime ministerijos išaiškinimą, galėsiu plačiau pakomentuoti. Jeigu nebūtų žodžio paliatyvus, galėčiau sakyti, kad slaugos pagalbos poreikis – milžiniškas ir senstant visuomenei jis auga“, – kalbėjo K. Valantinas.
Tokio centro atsiradimas, anot jo, būtų didžiulis palengvinimas pacientų artimiesiems. Ligoninėje skiriamas tik ribotas gulėjimo stacionare dienų skaičius. Pacientai, kuriems reikalinga slauga, dažnai po gydymo ligoninėje atkeliauja į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.
„Slaugos ligoninėse tokie pacientai gali gulėti tik 120 dienų, o toliau – jau artimųjų rūpestis. Bet jei žmonės dirbantys, ne visuomet gali patys slaugyti savo artimąjį, o ambulatorinė slauga į namus labai ribota, vos kelios valandos per dieną. Kitas kelias gali būti globos įstaiga, bet ir į jas labai didelės eilės“, – teigė K. Valantinas.
Visi netelpa
Paliatyvios pagalbos dienos centras, K. Valantino nuomone, bent iš dalies išspręstų slaugos trūkumo paslaugų problemą.
Anksčiau ir Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje buvo galima gauti slaugos paslaugas už jas susimokant iš savo kišenės. Dabar nebeliko ir tokios galimybės, mat ligoninėje ir taip netelpa visi pacientai, už kurių slaugą sumoka valstybė.
„Anksčiau turėdavome laisvų lovų, kurias galėdavome skirti kritiniais atvejais, kai nebūdavo kam pasirūpinti žmogumi namuose, bet tokia paslauga kainuodavo. Dabar tokių mokamų paslaugų nebegalime suteikti, nes ir taip nesutalpiname visų pacientų. Šiemet turėjome tris atvejus, kai artimieji, pasibaigus nemokamam slaugos laikui, atsisakė pasiimti savo artimąjį. Pareiškė dėkite, kur norite, kad ir prie bažnyčios palikite. Dienos centras bent iš dalies padėtų išspręsti šitą problemą“, – mano K. Valantinas.