Vaikystėje persirgote vėjaraupiais, kiaulyte ir esate ramus, kad šios vaikiškos ligos nepasikartos? Be reikalo: vis daugiau lietuvių jomis serga du kartus, pirmą kartą – vaikystėje, o antrą – jau suaugę. Be to, vis daugiau žmonių vaikiškos ligos pirmąkart užklumpa brandžiame amžiuje.
Imunitetas susiformuoja ne visiems
Kaip delfi.lt pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, persirgus vėjaraupiais paprastais susiformuoja natūralus imunitetas visam gyvenimui, tačiau, kaip žinome, nieko nėra šimtu procentų. „Įvairūs mokslo šaltiniai teigia, kad 2–3 proc. žmonių serga dar kartą. Tai aiškinama individualiomis žmogaus imuninėmis savybėmis, amžiumi, persirgtomis ligomis ir pan. Kita vertus, antras sirgimas vėjaraupiais turi būti labai tiksliai diagnozuotas mediko. Virusinės ligos, kurios pasireiškia bėrimais, gali būti sumišusios, nebūtinai simptomatika tokia, kaip vadovėlyje aprašyta, todėl diagnozė negali būti nustatyta vien iš kelių spuogelių“, – teigė specialistė. Kitais ULAC šaltinių duomenimis, net iki 15 proc. asmenų, vėjaraupiais persirgusių natūraliai, imunitetas nesusidaro. Todėl jiems išlieka rizika susirgti vėjaraupiais antrą kartą.
Suaugusieji serga sunkiau
Egzistuoja mitas, kad jei pirmą kartą vėjaraupiais vaikas serga labai lengva forma, padidėja tikimybė susirgti vėlesniame amžiuje. Tačiau D.Razmuvienė patikino, kad simptomų sunkumas neturi įtakos imuniteto susiformavimui ar nesusiformavimui. Sunki ligos forma labiausiai susijusi su komplikacijų grėsme. Kuo sunkiau žmogus sega, tuo didesnė rizika pasireikšti gyvybei pavojingoms komplikacijoms. Vėjaraupių atveju Europoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2 sunkūs komplikacijų atvejai ir dvi mirtys. Taigi vėjaraupiai nėra tokia jau nekalta liga, kaip dažnai manoma. Mat ją sukelia virusas, o pastarasis yra gydomas tik simptomiškai.
„Aišku, kai serga vaikas, simptomai dažniau būna lengvesni nei suaugusio žmogaus. Tai susiję su įvairiais imuninės sistemos ypatumais, persirgtomis ligomis. Pastaruoju metu vėjaraupiai sensta – registruojame vis vyresnius asmenis, pradedant paaugliais, ir matome, kad kuo žmogus vyresnis, tuo jo simptomai sudėtingesni, komplikacijų ir mirties tikimybė taip pat kur kas dažnesnė. Tokiems žmonėms liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, smegenų ir smegenų dangalų uždegimu, tai labai sudėtinga būklė“, – pabrėžė D.Razmuvienė.
Didelė pažeidžiamų žmonių grupė
Kodėl vėjaraupiai sensta? Pirmiausia todėl, kad mūsų aplinkoje sergančių žmonių yra nedaug. Taigi imunitetą įgijusi visuomenės dalis yra labai nedidelė, pažeidžiamų žmonių grupė gausi, o imlumas ligai iš tiesų labai didelis, nes šis virusas plinta ir lašeliniu būdu per orą. „Kai visuomenėje sergamumas nėra didelis, imuniteto neturinčių žmonių kasmet daugėja, o virusas, visada gyvenantis tarp mūsų ir niekur nedingstantis, tiesiog ieško progos, tam tikros žmonių grupės, kurioje galėtų pasireikšti. Ir kai ji susidaro, virusas ima plisti“, – paaiškino D.Razmuvienė.
Pašnekovės teigimu, anksčiau sergamumas vėjaraupiais ir kitomis vaikiškomis ligomis taip pat nebuvo tragiškai didelis, tiesiog epidemiologai pastebėjo, kad kuo švaresnė visuomenė, tuo didesnė tikimybė kilti užkrečiamų ligų protrūkiams. Mat kai prisikaupia imuniteto neturinčių žmonių kritinė masė, susidaro palankios sąlygos virusui ar bakterijai plisti. Tad specialistai vis dažniau skambina pavojaus varpais ir dėl mados neskiepyti vaikų nuo tokių vaikiškų ligų kaip kokliušas, hepatitas A ir pan. Taip ši kritinė masė auga.
Egzistuoja vakcina nuo vėjaraupių, nurodomas jos efektyvumas – 98 procentai. Tačiau D.Razmuvienė įspėjo, kad nė vienas skiepas nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos: „Vakcinos galimybės apsaugoti priklauso nuo žmogaus organizmo ypatumų, amžiaus. Jei organizmas sugeba pagaminti tik 60–80 proc. apsaugos, šansas virusui papulti per plyšį yra. Kita vertus, žmogus sirgs arba lengva forma, arba nebus komplikacijų ir užtikrintai bus išvengta mirties.“
Tėvai serga sunkiau nei vaikai
Kiek gydžiau suaugusiųjų, sirgusių vėjaraupiais, jie visi sirgo daug sunkiau nei jų vaikai, nuo kurių ir užsikrėtė.
Šeimos gydytojai taip pat patvirtino, kad atvejų, kai suaugęs žmogus antrą kartą suserga vėjaraupiais, jų praktikoje pasitaiko. „Žinoma, tai vienetiniai atvejai. Kad žmogus būtų persirgęs du kartus kiaulyte ar kita vaikiška liga, mano praktikoje nepasitaikė, bet vėjaraupiai jau nestebina. Kiek gydžiau suaugusiųjų, sergančių vėjaraupiais, jie visi sirgo daug sunkiau nei jų vaikai, nuo kurių ir užsikrėtė. Neseniai turėjau atvejį, kai jauną, 24 m., vaikiną net teko guldyti į ligoninę – jam ilgai laikėsi 39–40 laipsnių temperatūra, buvo sureagavę limfmazgiai, išplitęs bėrimas. Tiesa, jis sirgo pirmą kartą, tačiau ir antrą kartą sergančių pacientų simptomai buvo nepalyginti sunkesni nei jų vaikų“, – pasakojo šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė. Paklausta, kodėl šiandien vaikiškomis ligomis vis dažniau serga ir suaugę žmonės, pašnekovė svarstė, kad reikėtų kalbėti apie aplinkybių kompleksą: silpnėjantį imunitetą, pasikeitusią aplinką, gausėjančią neskiepytų žmonių kartą arba nežinojimą, kad tam tikrus skiepus reikia kas tam tikrą laiką kartoti. „Dažniausiai iš vaikiškų ligų suaugusieji serga vėjaraupiais, tačiau pasitaiko ir raudonukės, kokliušo. Šiomis ligomis paprastai serga jauni, darbingo amžiaus žmonės. Gali būti, kad tai neskiepytų žmonių karta, mat jų tėvai jau galėjo rinktis – skiepyti vaiką ar ne“, – svarstė N.Vaicekauskienė.
Prasideda ne nuo bėrimo
Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, kuriai būdingas vezikulinis odos ir gleivinių bėrimas, dažnai laikomas pagrindiniu vėjaraupių simptomu. Plinta aerozoliniu būdu, tiesiogiai per seiles, taip pat įmanoma užsikrėsti per sąlytį. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis – sergantis žmogus.
Šios infekcijos inkubacinis laikotarpis trunka 10–21 (dažniausiai 14–17) d., iš pradžių liga gali pasireikšti nedideliu silpnumu, apetito pablogėjimu, nežymiu kūno temperatūros pakilimu. Neretai tokie reiškiniai lieka nepastebėti ir susidaro įspūdis, kad liga prasidėjo iškart nuo bėrimų, kurie yra svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis.
Pirmasis bėrimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau paprastai iš pradžių išberiamas kūnas, paskui – veidas. Bėrimo elementų gausėja kas parą ar dvi, naujų bėrimų atsiranda tarp senų. Atsiradusios apvalios ar ovalios raudonos dėmelės palaipsniui virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis. Šioms sutrūkus, susidaro šašai, jie nukrinta per 1–3 savaites.
Sergančiajam būtina išaiškinti, kad bėrimo elementų draskyti negalima, nes žaizda gali supūliuoti, jei pateks nešvarumų. Persirgus vėjaraupiais, susidaro patvarus imunitetas, bet virusas nepasišalina iš žmogaus organizmo. Nusilpus imunitetui, virusas gali reaktyvuotis ir sukelti herpes zoster infekciją bei juostinę pūslelinę – ypač skausmingą ligą, kuri pasireiškia vienpusiu pūsleliniu bėrimu ir neuralginiais skausmais.