Liepos atlankas susidėjo toks pat spalvingas, margas, kaip pati vasara. Gal net išryškėjo naujų tendencijų. Pilietiškas pasaulio matymas, išreikštas daugiau ar mažiau didaktiškai.
Jauniausia tokios tematikos atstovė – trečiokė Viltė Jurgelionytė iš Panevėžio „Vilties“ progimnazijos. Jai rūpi aplinka, kurią mato, jaučia ir nori ją vertinti eiliuota kalba. Viltę globoja lietuvių kalbos mokytoja Rita Baltmiškienė.
Žinoma, kaip įprasta, publikuojame ir meilės lyrikos. Lyriškos nuotaikos kūrėja Meda Valickaitė šįkart vienintelė atstovauja „Vyturio“ progimnazijai, ją pastebėjo „Vyturio“ progimnazijos literatų globėja Raimonda Budnikienė.
Viltė Jurgelionytė (3 kl.)
Pasaka nepasaka apie virusą blogietį
Gyveno virusas blogietis, vardu jis buvo Koronietis.
Ir nenorėjo jis sėdėti. Patiko greitai jam judėti.
Pamėgo nešvarias rankas ir dideles žmonių minias.
Ir sugalvojo jis apkrėst visus –
Ir jaunus žmones, ir senus.
Išlindo tiesiai jis į orą ir pasidarė labai storas.
Dar niekas jo nepažinojo, todėl visai jo nebijojo.
Storėjo, pūtėsi, blogėjo, bet niekas jo juk nenorėjo.
Nemėgo niekas sirgti, namuose sėdėti,
Karščiuoti, kosėti ar lovoje gulėti.
Reikėjo iš visur jį vyti ir sugalvoti, kaip atsikratyti.
Bet ką su juo dabar daryti?
O va, daryt su juo ką reikia:
Plaut rankytes, laukan išeiti,
Sriubytę valgyt ir košes, arbatą gert būt pasiruošus.
Ir vaisių, daug daržovių dar, nes tai labai svarbu dabar.
Miegot ilgai ir nesėdėt, vėdinti kambarį, judėt,
Mankštintis, vaikščioti lauke, geriausia – jei visi su mama drauge.
Ant veido kaukę užsidėti, o senelius namo lydėti.
Ir kad to viruso nebūtų, palaukt namie ir pakentėti.
Nes jeigu nuotaika gera – tad jis visiems mums ne bėda.
Meda Valickaitė (6 kl.)
„Niekada nemaniau, kad rašymas bus mano pomėgis. Iš tikrųjų, kurti tekstus man labai nepatikdavo, nemėgdavau skaityti knygų. Bet kai pradėjau rašyti eilėraščius, atradau naują mėgstamą dalyką. Rašau kaip tikrą gyvenimą, kuris ne visada bus puikus, bet mes bandome juo kuo daugiau džiaugtis.“
Sapnas
Tamsios naktys,
Krintančios žvaigždės.
Paprasčiausiai svajoju,
Kol ateis snaudulys.
Keisti padarai slepiasi miškuose.
Tyliai kalbas.
Šurmulys.
Krinta lapai,
Šąla vėjas.
Nebėra mano šešėlio.
Kas padės,
Kol nueisiu visą kelią?
* * *
Tu negalėjai kentėti.
Negalėjai tylėti.
Kai įžeidei savo mylimuosius,
Kaip jauteisi?
Blogį nešei,
Kad karaliumi būtum.
Pats žinai,
Pamoką išmokai.
Nei džiaugsmo,
Nei liūdesio,
Nei pykčio.
Padedi kitiems,
Bet nesišypsai.
Kodėl?