Pavasaris – tvarkymosi metas. Nutirpus sniegui gyventojai skuba atsikratyti šiukšlių, gražinti aplinką. Tačiau ne visiems darbai einasi lyg iš pypkės. Panevėžietis Vaclovas Kavaliauskas skundžiasi, kad jau keletą metų negali atsikratyti seno nudžiūvusio kaštono.
Keturių butų privačiame name gyvenantis vyras teigė, kad jau ne kartą kreipėsi į Savivaldybę, tačiau šioji panevėžiečio prašymo taip ir neišgirdo.
„Prieš keletą metų parašėme raštą dėl klevo kirtimo ir nunešėme jį į Savivaldybę. Ilgai laukėme, tačiau atsakymo negavome. Tuomet parašėme naują prašymą, surinkome kaimynų parašus ir vėl ėjome pas valdininkus, bet jau metus nesulaukiame žinių. Tikriausiai esame priversti kankintis tyloje, nes negavome vieno buto šeimininkės parašo, tačiau kaip jį galima gauti iš mirusio žmogaus?“ – piktinosi panevėžietis.
V. Kavaliauskas pripažino, kad vien leidimas kirsti medį jo nepradžiugintų. Pasak vyro, patiems namo gyventojams senąjį klevą nupjauti būtų sunku ar net pavojinga, tad tikisi, jog tai atliks miesto Savivaldybė.
Situacija žinoma
Panevėžio savivaldybės teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stankūnienė patvirtino, kad norint gauti leidimą kirsti medį, būtina turėti visų namo savininkų parašus. Tačiau iš mirusio žmogaus niekas parašo nereikalauja.
„Pildant prašymą galima pažymėti, kad vienas sklypo savininkas miręs, tuomet, patikrinę informaciją, tikrai nereikalausime parašų, kurių neįmanoma gauti. Tačiau, mano žiniomis, konkrečiu atveju visi parašai nebuvo surinkti dėl emigravusių butų savininkų, o ne dėl kažkieno mirties“, – „Sekundei“ teigė specialistė.
Informaciją, kad V. Kavaliauskas galėjo negauti Savivaldybės atsakymo, Savivaldybės darbuotoja neigia. Pasak jos, gavus prašymą dėl medžio kirtimo, leidimas turi būti duotas arba prašymas atmestas per 30 darbo dienų.
R. Stankūnienė pažymėjo, kad medžius privačiose teritorijose savo lėšomis privalo nusikirsti patys gyventojai. Jei medis auga šalia tvoros, valstybinėje žemėje, jo priežiūra rūpinasi Savivaldybė.