Nors Lietuvos siekis – atsikratyti masinių vaikų namų, Panevėžio socialinių paslaugų centras pastarąjį mėnesį kaip niekada pilnas mažųjų. Įsigaliojus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai, į šią įstaigą per mėnesį atvežta daugiau iš tėvų paimtų nepilnamečių nei per visą pusmetį.
„Jau norėjome pasigirti, kad per pirmąjį 2018-ųjų pusmetį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo mūsų globojamų vaikų, bet atėjo liepa. Per šį mėnesį sulaukėme tiek globotinių, kiek neturėjome per visą sėkmingą pusmetį. Vaikus iš tėvų veža labai intensyviai – kasdien mūsų darbuotojai sulaukia žinių apie kelis naujus grėsmės nepilnamečiams atvejus. Esame sunerimę“, – teigė Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.
Nuo liepos 1-osios šioje įstaigoje apgyvendinti šeši vaikai, iš jų keturis paėmė laikinieji globotojai. Du liko centro šeimynose. Iki vasaros jose, įsikūrusiose atskiruose butuose, pasak direktorės, gyvendavo vidutiniškai apie 15 vaikų. Dabar jų padaugėjo iki 18.
Dalis iš tėvų paimtų vaikų prieglobstį randa pas giminaičius ir kitus artimesnius žmones.
Daugiausia, direktorės žiniomis, nepilnamečių iš šeimų paimti dėl tėvų girtavimo. Gavus pranešimą apie neblaivius gimdytojus, į jų namus tuoj pat atvyksta visos tarnybos.
Konvejerio sistema
Kol kas sklandžiam procesui koją, pasak L. Kazokienės, labiausiai kiša teismas. Jis per tris dienas turi priimti sprendimą, ar vaikui reikia laikinosios globos, ar jis iš šeimos paimtas be reikalo.
„Anksčiau užtekdavo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl globos, o dabar tokį sprendimą turi priimti teismas. Tik bėda, kad kol kas labai mažai atvejų nukeliauja iki teismo: vaikai paimami, kažkur trumpai pabūna ir vėl grįžta namo. Gal tai tik pradžia, bet kol kas dėl to kyla chaosas“, – aiškino L. Kazokienė
Toks vaikų vežiojimas iš vienų namų į kitus, anot jos, gąsdina žmones ir neužtikrina, kad po kurio laiko mažyliai vėl neatsidurs policijos ir vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratyje.
„Žmonės tuoj pradės bijoti, kad Lietuvoje įsigali sistema kaip Norvegijoje. Ar tikrai reikia taip imti tuos vaikus iš šeimų? Dabar atrodo, kad viskas vyksta konvejerio principu“, – nuogąstavo L. Kazokienė.
Vaikui, anot jos, kiekvienas išvežimas iš namų sukelia begalinį stresą. Tokia priemonė, pasak direktorės, turėtų būti tik kraštutinė.
Streso sąlygomis vis dar dirba ir sunkiai prie naujų sąlygų priprantantys Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai.
„Visu pajėgumu dirba penki atvejo vadybininkai, kurie koordinuoja procesą tarp institucijų, kai vaikui, tėvams reikia pagalbos. Dar papildomai ieškome vieno tokio specialisto“, – kalbėjo L. Kazokienė.
Be naujų pranešimų apie grėsmę vaikams, Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai per artimiausią pusmetį įpareigoti pervertinti jau buvusių 250 miesto socialinės rizikos šeimų situacijas.
L. Kazokienės teigimu, vaikai iš šeimų vežami labai intensyviai – kasdien Socialinių paslaugų centro darbuotojai sulaukia žinių apie kelis naujus grėsmės nepilnamečiams atvejus. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Suveikė sugedęs telefonas
Skuboto vaiko paėmimo iš šeimos nesupranta ir Linkaučių kaime veikiančių Panevėžio rajono vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Violeta Pervazienė. Šioje įstaigoje įkurtas Globos centras, koordinuojantis globos ir priežiūros organizavimą rajone.
„Vaikui išvežimas iš namų – didžiausia trauma. Jis jau būna įpratęs prie tėvų, kad ir kokie šie būtų, o vieną dieną mažylis turi palikti šeimą“, – sakė pavaduotoja.
Šioje įstaigoje per liepos mėnesį apgyvendintas tik vienas kūdikis. Ant šeimos iširimo ribos buvo atsidūrę ir dar vieni tėvai, auginantys septynis vaikus. Tačiau dėl girtavimo netekę atžalų gimdytojai greitai susiėmė ir vaikai buvo grąžinti namo. Šis atvejis tame pačiame kaime greitai pasėjo gyventojų baimę.
„Kaime sugedusio telefono principas gerai veikia. Tėvų su septyniais vaikai atvejis išgąsdino šeimos kaimynus ir jie jau atsargiau ėmė elgtis“, – sakė V. Pervazienė.
Dėl to, jos teigimu, nauja sistema ganėtinai veiksminga. Tačiau kiekvienas atvejis, pasak pašnekovės, reikalauja įsigilinti, o į pranešimą reagavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilioji grupė nepajėgi sekti kiekvienų tėvų gyvenimo.
„Mobiliosios komandos reagavimas į pranešimą – tai tos akimirkos įvertinimas. Tik socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis metų metus, gali žinoti, kokia tikroji grėsmė vaikui“, – sakė pavaduotoja.
Vis dėlto, anot jos, su laiku darbas turėtų stoti į vėžes – nauji žmonės įpras dirbti su patyrusiaisiais.
V. Pervazienė nelinkusi bijoti, kad Lietuvos vaikai masiškai bus imami iš tėvų. Ir dabar, anot jos, Panevėžio rajone nėra tokios grėsmės.
Paima ir atiduoda
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, liepos mėnesį Panevėžio mieste iš nesaugios aplinkos paimti 8 vaikai. Visiems jiems nustatytas antrasis grėsmės lygis, kai grįžti namo nebegalima. Į teismą kreiptasi dėl šešių vaikų tolesnės globos.
Panevėžio rajone vaikų, paimtų iš jiems nesaugios aplinkos, buvo net 17. Tik dviem iš jų nustatytas antrasis grėsmės lygis, bet į teismą dėl tolesnio darbo su jais nesikreipta. Kiti 15 vaikų grįžo pas tėvus.
Nors daug vaikų paimta ir paskui kaip niekur nieko vėl parvežti tėvams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė teigė, kad tokių veiksmų reikia įvertinant grėsmės lygį nepilnamečiui jo šeimoje. Jeigu mažylis paimamas, dar nereiškia, jog jis nebegrįš pas tėvus.
„Ši priemonė taikoma, kai būtina laikinai užtikrinti vaikui saugią aplinką. Po vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos per dvi darbo dienas įvertinamas grėsmės lygis“, – formaliai aiškino atstovė spaudai.
Dirba kelios institucijos
Vertinant grėsmės vaikui lygį, pasak V. Arnašės, atsižvelgiama į gautą ir jau turėtą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus pagal numatytą tvarką. Vertinant pavojų esą tuo pačiu metu vertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir kitų asmenų, specialistų pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Tik įvertinę visus rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovais – tėvais ar globėjais, tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu su vaiku) bei socialine aplinka arba nustatę, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, specialistai nustato antrąjį grėsmės lygį, užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų arba kitų jo atstovų.
„Į pranešimus vaiko teisių apsaugos teritorinių skyrių specialistai reaguoja bendradarbiaudami su kitomis įstaigomis, tokiomis kaip policija“, – teigė V. Arnašė.
Iš šeimos – į kitą šeimą
Iš tėvų paimti vaikai, anot V. Arnašės, nebūtinai keliauja į valstybines įstaigas, juos gali paimti globoti ir giminaičiai.
Savivaldybės nuolat skatinamos ieškoti globėjų, laikinųjų globotojų, kad paimtus iš šeimos vaikus būtų galima apgyvendinti jaukioje aplinkoje, o ne globos institucijoje.
„Reikalingos paslaugos globėjams, budintiems globotojams, globos koordinatorių konsultacijos ir pagalba, aptariant kasdienius kylančius klausimus, pavyzdžiui, dėl vaiko ryšio su tėvais užtikrinimo, jei tai nekenkia vaiko interesams, ir sprendžiant opias problemas. O dar svarbiau – laiku suteikti reikiamą pagalbą ir paslaugas šeimai, kad nebūtų pasiekta riba, kai reikia nedelsiant spręsti dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos. Daugiau dėmesio skiriant vaiko teisių pažeidimų prevencijai, mažiau jo reikėtų skirti „gaisrams gesinti“, – komentavo atstovė spaudai.