Nusprendus upėms grąžinti senąsias jų vagas, Panevėžio rajone išardytos aštuonios užtvankos, vietinių vadintos kriokliais, bei supilti 306 bunomis vadinami pylimai.
Nors aplinkosaugininkai įtikinėja, jog taip gelbėjama gamta, visgi net seniūnijų vadovai rėžia, jog toks pinigų panaudojimas – kaip senutei plastinė operacija.
„Išardę mūsų Žvalgaičių kaimo krioklį ant Juodos upės, iš mūsų pačių, o ypač iš vaikų ir anūkų, atėmė didžiulį vasaros džiaugsmą. Ne tik mūsiškiai turkšdavosi užtvenkto upelio vandeny, maudytis suvažiuodavo ir Ramygalos, ir Jotainių vaikai, o po darbų į krioklio vėsą pasinerdavo suaugusieji“, – dėl išgriautos užtvankos apgailestavo Vadoklių seniūnijos Žvalgaičių kaimo gyventoja Stasė Vilkienė.
Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė taip pat neslėpė nuostabos, kam reikėjo atimti iš žmonių džiaugsmą, nes dabar ties Žvalgaičiais Juoda nė iš tolo nebeprimena upės, o tik griovį.
Išgriovus užtvankas, su dideliu liūdesiu į buvusias upes žvelgia ir kitų Panevėžio rajono kaimų gyventojai.
Buvęs vandeningas Nevėžis varganu grioviu tapo Miežiškiuose.
Visą straipsnį skaitykite gegužės 24 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.