„Kunigo naudą velniai gaudo“ – žinomo apsakymo pavadinimas tinka ir vieno panevėžiečio istorijai. 86-erių senjoras kasmet atseikėja po kelis šimtus eurų Krikščioniškosios kultūros institutui (KKI) ir labai džiaugiasi už tai gaudamas Marijos statulėlę, rožinį ar šventojo paveikslėlį. Pensininkas šventai tiki taip aukojantis Katalikų bažnyčiai. Visgi šios atstovai patvirtina: tikinčiojo aukos patenka į kišenę organizacijos, neturinčios nieko bendra su pačia Bažnyčia.
„Tai tikrų tikriausia pinigų plovimo schema“, – „Sekundei“ guodėsi panevėžiečio senjoro giminaitė.
Jei ne pandemijos apribojimai, ji turbūt iki šiol nebūtų sužinojusi, kam artimas žmogus jau kelintus metus iš eilės pakloja gana nemažą sumą pinigų.
„Jis gauna vidutinę pensiją, 300–400 eurų per metus jam jau dideli pinigai. Jis giliai tikintis, bet sveikata nebe tokia, kad dažnai lankytų bažnyčią. Taupo, kad galėtų tokią sumą jai pervesti“, – pasakojo giminaitė.
Šiais metais panevėžietis, kaip jau tapo įprasta, sulaukė KKI siuntinio. Pats jo atsiimti nebegalėjo – neturėjo privalomo galimybių paso, reikalingo pašte.
Tad tokios paslaugos paprašė giminaitės.
Už paramą – paveiksliukai
„Tai vaikštantis, šviesaus proto žmogus. Kai ėmiau domėtis, kas jam siunčia tokias dovanas, negalėjau patikėti“, – prisipažįsta pašnekovė.
Parnešus siuntą giminaičiui, panevėžietė pasakoja išvydusi maždaug 15 cm dydžio Marijos statulėlę. Senjoras papasakojo, kad anksčiau būdavo ir kitokios katalikiškos atributikos. Moters nuomone, visų tokių veikiausiai Lenkijoje pagamintų daiktų vertė neturėtų viršyti kelių eurų. Šios dovanos senjoras sulaukė kaip padėkos už jo pervedamą finansinę paramą KKI.
„Jis labai uolus katalikas, vaikšto į bažnyčią. Ir labai džiaugiasi iš jos sulaukdamas tokių atsiunčiamų dovanų. Internete pasidomėjau, kas tas institutas, už paramą siuntinėjantis religinę atributiką. Kaip supratau, jis nieko bendro su Bažnyčia net neturi. Šiuo atveju už religinius svaresni politiniai bei piniginiai interesai“, – pasakojo panevėžietė.
Anot jos, paramos mechanizmas gana paprastas. Senjoras kartu su dovana gauna ir sąskaitą pervesti paramai, ją paprasta apmokėti „Perlo“ terminale.
Panevėžietė pasakoja giminaičiui bandžiusi paaiškinti, kam jis iš tikrųjų siunčia savo pinigus. Tačiau šis nenorėjo patikėti, kad jo pinigai plaukia ne Bažnyčiai.
„Stengiausi jam įrodyti, kad tokį verslą gali bet kas sugalvoti. Antai sukursiu aš su draugais kilnia idėja besiremiančią organizaciją ir prašinėsiu pinigų: remkite mus, aukokite“, – piktinosi panevėžietė.
Dievo vardu
KKI veiklą analizavęs tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ dar pavasarį paskelbė straipsnį, kuriame šią itin plačiai šaknis pasaulyje įleidusią organizaciją tiesiai pavadino neapykantą kurstančiu aparatu prisidengiant Dievo vardu.
Tūkstančiai uolių katalikų negailėdami pinigų apsirūpina kalendoriais, rožiniais ar pakabučiais su Dievo motinos atvaizdu – tikėjimo ir meilės artimam simboliu. Tik jų sunešti pinigai naudojami ne itin krikščioniškiems tikslams – neapykantos prieš seksualines mažumas skleidimui, kryžiaus žygiui prieš Stambulo konvenciją ir – prabangaus turto išlaikymui.
Pasak žurnalistinio tyrimo autorių, Lietuvoje veikiantis KKI siejamas su Brazilijoje atsiradusia, Lenkijoje veikiančia organizacija „Tradition, Family, Property“ (TFP)
Ji už paramą platina katalikišką atributiką, kartais pristatomą net kaip stebuklingą. Ne vienoje valstybėje tuo užsiima su TFP siejamos organizacijos, kurios nėra Katalikų bažnyčios dalis – žmonės savo pašto dėžutėse randa šventųjų atvaizdus su prašymu suteikti paramą religinėms reikmėms. Gavęs tokį siuntinį toli gražu ne kiekvienas susivokia, kad paaukoti pinigai nepasieks Katalikų bažnyčios. Tokį TFP modelį Lietuvoje naudoja Krikščioniškosios kultūros institutas (KKI).
Paramą renkančios su TFP ir susijusios organizacijos neatrodo skurstančios – didelės vertės turtu organizacijos disponuoja abipus Atlanto.
Veikla ne vien krikščioniška
Lietuvoje gana naujai KKI organizacijai taip pat sekasi itin neblogai. Jos 2018 metų ataskaitoje – įspūdingi skaičiai.
Pirmaisiais oficialios veiklos metais religija, kultūra ir švietimu, kaip pats skelbiasi, užsiimantis institutas išplatino per 90 tūkst. skrajučių įvairiose Lietuvos vietose siūlydamas įsigyti knygą „Fatima: tragedijos ar vilties pranašystė“.
Taip pačiais metais Lietuvoje paskleista vos ne milijonas peticijų siekiant apriboti arba atšaukti homoseksualų eitynes 2019 Vilniuje.
2018 m. KKI, pagal internete skelbiamą jo ataskaitą, savo veiklai vystyti turėjo daugiau nei 130 tūkst. eurų. Tuomet aukos ir parama tesudarė apie 15 tūkst. eurų. Kitas lėšas skyrė dalininkas iš Lenkijos.
Prieš trejus metus institute dirbo 5 žmonės.
Ir kitais metais organizacija savo internetinėje svetainėje skelbėsi tęsianti ankstesnę veiklą. Tačiau dar prisidėjo ir akcija „Padovanokime kiekvienos mokyklos bibliotekai po leidinį „Kodėl homoseksualų sąjungos nėra santuokos“. Išplatinta 18 tūkst. šio leidinio egzempliorių.
Visa krūva tokios „literatūros“ išnešiota ir politine tema – „Dešimt svarbių klausimų kandidatams į Lietuvos Respublikos Prezidento postą“.
Užpernai KKI jau disponavo beveik 200 tūkst. eurų, kurių aukos iš gyventojų šįkart sudarė beveik 60 tūkst. eurų.
O štai praėjusių metų veiklos ataskaitos KKI vis dar nėra paviešinusi, nors jau baigiasi 2021 m. Kuo užsiima ir kokie KKI tikslai Lietuvoje, su šios organizacijos atstovais išsiaiškinti nepavyko.
Dar lapkričio 15-ąją paskambinus viešai skelbiamu instituto telefonu, atsiliepęs asmuo prašė atsiųsti jam klausimus raštu. Po savaitės teigė elektroninio laiško negavęs, bet pakartojus klausimus, tas pats atstovas teigė negalintis į juos atsakyti – jam reikalingi statistiniai duomenys nėra greitai gaunami.
Atsakymų į klausimus, kokiu tikslu KKI buvo įkurtas Lietuvoje, kas jo įkūrėjai, kokie finansavimo šaltiniai, kiek KKI turi rėmėjų Lietuvoje, kokią sumą rėmėjai paaukojo KKI 2020 metais, kam didžiausią dalį paramos KKI skyrė 2020 m., institutas taip ir neatsiuntė.
Bažnyčia kratosi
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas patikino, kad KKI nėra susijęs su Bažnyčia – dvasininkas pripažino apie jį net nežinantis.
„Dabar yra daugybė krikščionybės vardu prisisteigusių institucijų ir organizacijų, apie kurias mes nė nežinome. Jei jų veikla kilni ir veda tikėjimo keliu, tai mes joms pretenzijų neturime. Tačiau reikia pridurti, jog Bažnyčią auka pasiekia tik per ją pačią, ne per tokias organizacijas“, – patikina vyskupas.
Pasak vysk. L. Vodopjanovo, parapija pinigų gauna ne per organizacijas, ne per kokius nors klubus, o tik pati rinkdama aukas per šv. mišias, už tam tikras apeigas, per Kalendą.
„Auką galima paduoti klebonui arba įdėti į aukos dėžutes bažnyčiose. Jei ateiti į bažnyčią sunku, galima paskambinti ir paprašyti parapijos banko sąskaitos numerio. Jį taip pat skelbiame savo internetinėje svetainėje“, – pataria vyskupas.
Jo teigimu, Bažnyčia išlaikoma tik iš aukų ir paramos.
Lietuvos vyskupų konferencija nesiėmė komentuoti KKI veiklos.
„Krikščioniškosios kultūros institutas nėra Lietuvos vyskupų konferencijos įsteigtas juridinis asmuo ar jai pavaldi organizacija“, – į klausimą, ar šios organizacijos misija neprasilenkia su tikrosiomis krikščioniškomis vertybėmis, „Sekundei“ raštu atsakė Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas.