Panevėžio apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimą ir teismui perduota byla, kurioje socialiniuose tinkluose pagarsėjusi šiaulietė kaltinama įvairių asmenų šmeižtu ir piktnaudžiavimu tėvų teisėmis ar pareigomis.
Dėl tiesioginėmis transliacijomis „TikTok“ ir kituose socialiniuose tinkluose garsėjančios Kristinos Tiškuvienės (dar žinoma kaip Kristina Kaminskaitė) viešai skelbiamos tikrovės neatitinkančios, juos žeminančios ir šmeižiančios informacijos į policiją žmonės ėmė kreiptis pernai rudenį.
Pareiškimus policijai parašė vienos televizijos darbuotoja, teisėjas, du vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, buto Panevėžyje, kuriame tuo metu gyveno K. Tiškuvienė, savininkas su drauge.
Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai dėl K. Tiškuvienės veiksmų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Gavus informacijos, kad moteris tinkamai neprižiūri savo mažamečio vaiko, kad jis negavo tinkamos medicininės pagalbos ir ugdymo, jai buvo pareikšti įtarimai ir dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis bei pareigomis.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Paulius Jasiukaitis.
Pasak P. Jasiukaičio, K. Tiškuvienė savo kaltės nepripažįsta.
Kaltinamoji teigia, kad socialiniuose tinkluose apie tam tikrus asmenis tik išsakė savo nuomonę, o savo vaiku, kol jį augino pati, rūpinosi.
„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad tai nėra tiesa. Šiuo metu mažamečiui yra nustatyta laikinoji globa, jis apgyvendintas specialioje įstaigoje“, – sakė ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, numato baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys yra nekalti, kol jų kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.