Ko jau ko, bet kūrybiškumo ir atsidavimo darbui panevėžietei Daiva Žilienei tikrai galėtų pavydėti kiekvienas. Su tuo sutiks ne tik vizažo meistrės klientės, draugai, studentės, bet ir televizijos laidų žiūrovai, kurie, patys turbūt nė nežinodami, kiekvieną sekmadienį ekrane matė kruopščių Daivos rankų darbo rezultatą.
Ne darbas – malonumas
Makiažo ir grimo specialistės, Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto grožio terapijos lektorės Daivos Žilienės meistriškumas šiame konkurse, kuriame dalyvavo vizažistės iš viso žemyno, aukštai įvertintas „Creative Makeup“ – kūrybinio makiažo kategorijoje.
Daiva sako jau prieš konkursą turėjusi viziją, kokį įvaizdį nori sukurti, o jį iki galo įgyvendinti padėjo nuostabi fotografė Rūta Gričinė bei modelis Ugnė Vrubliauskaitė.
Nors konkursui skrupulingai ruošėsi, užimti antrosios vietos grožio specialistė tvirtina nė nesitikėjusi.
„Visada jaudinuosi dėl rezultatų, tad sužinojus, kad laimėjau antrąją vietą, užplūdo labai geros emocijos. Tiesiog nuoširdžiai džiaugiausi“, – iki šiol pakiliomis emocijomis gyvena Daiva.
„Šis laimėjimas suteikė daugiau pasitikėjimo savimi – gera žinoti, kad tavo darbą įvertina“, – priduria ji.
Vizažo varžybose panevėžietė meistrė kūrė ne tik makiažą, bet ir aksesuarus, tad projektas pareikalavo išties nemažai jėgų ir laiko.
Tačiau įdėto darbo ir laiko Daiva sako niekada neskaičiuojanti. Tiesiog daranti tai, kas jai teikia džiaugsmą ir malonumą. Jau dabar ji pradėjo rengtis kitam vizažo konkursui, kuris vyks Ukrainoje.
„Mano galva nuolat prikimšta įvairiausių idėjų, kurias knieti įgyvendinti. Po vieno projekto jau galvoju apie kitą ir jam ruošiuosi. Man patinka taip gyventi – nuolat tobulėti, neužsisėdėti vienoje vietoje“, – šypsosi moteris.
Puošė televizijos veidus
Konkursuose užsienyje nuolat dalyvaujanti profesionalė sako bene įdomiausias patirtis parsivežusi iš čia pat, Lietuvoje, vykusio atvirojo vizažo čempionato, kuriame rungėsi podiumo rungtyje. D. Žilienė neslepia, kad tąkart buvo labai daug jaudulio – daugybė naujų žmonių ir smarkiai ribotas laikas, per kurį teko sukurti ne tik tobulą modelio makiažą, bet ir visą bendrą įvaizdį.
Ne mažiau jaudinančia patirtimi panevėžietei tapo ir darbas žiūrovų simpatijas pelniusiame muzikiniame projekte „X faktorius“.
Daiva džiaugiasi nuo pat šiųmečio šou pradžios turėjusi neeilinę galimybę būti tokio masto projekto grimuotojų komandos dalimi. Vizažo meistrei teko grimuoti dalyvius ir šokėjus tiesioginių televizijos pasirodymų metu.
Anot D. Žilienės, ši patirtis buvusi visai kitokia nei darbas salone. Projekto užkulisiuose reikėjo dirbti itin greitai, spaudė laikas, tad įprastai, ramiai pasišnekučiuoti, kaip su klientais, tiesiog nebuvo kada.
Visgi grimo meistrė atrasdavo laiko nuraminti, padrąsinti jaudulio kaustomus projekto dalyvius ir sirgo už juos tarsi už save.
Žinias perduoda naujai kartai
Kai negražina klienčių ar nedalyvauja tarptautiniuose konkursuose, D. Žilienė savo laiką skiria pedagogikai – dėsto grožio terapijos studentėms Panevėžio kolegijoje. Taip pat dirba ir nuolat tobulinasi permanentinio makiažo srityje.
„Labai myliu savo darbą. Man patinka tiek bendrauti su klientais, tiek su studentėmis. Labiausiai džiugina tai, kad užsiimu tuo, ką mėgstu“, – sako makiažo meistrė.
Daiva niekada nebrėžė ribos tarp profesinės veiklos ir pedagogikos. Anot jos, tai malonumas – galėti savo sukauptomis žiniomis pasidalyti su kitais.
„Bendrauti su studentais visada įdomu, nes kiekvienas iš jų savitas, su savo charakterio savybėmis. Dirbdama su jais gaunu daugybę gerų emocijų – ir pati įgyju daugiau patirties“, – patikina grožio terapijos lektorė.
D. Žilienės manymu, svarbiausia nuoširdumas, nes tai ir yra tas stebuklingas raktas į jaunų žmonių širdis.
„Labai svarbu studentą paskatinti, pagirti jo stipriąsias puses, padėti nelengvoje situacijoje ir kritikuoti objektyviai“, – ne kartą įsitikino pedagogė.
Pamokos iš geriausiųjų
Nuo vaikystės Daiva be galo mėgo piešti. O studijuoti visada norėjo kosmetologiją – magiškas grožio pasaulis viliote viliojo. Bet gyvenimas susiklostė taip, kad pasirinko visai kitą sritį – verslo administravimą. Vėliau įgijo ir vadybos magistro diplomą, tačiau savose rogėse nesijautė.
„Man nepatiko darbas prie kompiuterio, – atvirai sako. – Svajojau dirbti grožio srityje. Todėl prieš septynerius metus ir pradėjau mokytis kosmetologijos. Tobulinausi įvairiausiuose kursuose, seminaruose, važiavau į privačias pamokas…“
Higieninės kosmetikės specialybės panevėžietė mokėsi Vilniuje vizažo akademijoje, individualias pamokas lankė pas pasaulinio lygio makiažo konkursų teisėją bei trenerę Birutę Pajedienę. Taip pat tobulinosi pas garsią vizažo meistrę Aną Kaminskienę. Ji buvo Daivos trenerė ir dalyvaujant atvirajame Lietuvos makiažo čempionate.
„Vėliau pradėjau gražinti drauges ir pažįstamas. Taip palaipsniui klienčių vis daugėjo. Nuo to laiko jaučiuosi atradusi save, esanti ten, kur ir noriu būti“, – neabejoja D. Žilienė.
Jos manymu, makiažo meistrai būna dviejų tipų. Vieni iš prigimties turi akivaizdų talentą, estetikos ir grožio suvokimą, kiti visko pasiekia labai daug dirbdami, mokytojų, trenerių padedami. Daiva ir pati įsitikino, jog tuomet, kai labai nori, gali viską.
„Ši profesija mane ir žavi tuo, kad čia sutinku labai daug įvairių žmonių, išgirstu jų gyvenimo istorijų“, – sako D. Žilienė.
Vizažo mūza – kaprizinga
Aistra ir talentą piešti D. Žilienė svarsto greičiausiai paveldėjusi iš tėčio, nes jis labai gražiai mintis perteikia popieriuje. O kūrybiškumą ir aktyvumą atsinešė iš mamos – ji noriai visur dalyvauja, domisi naujovėmis.
Laisvalaikiu Daiva mėgsta tapyti paveikslus, dekoruoja knygeles, piešia ant drabužių. Dar turint du vaikučius, juokiasi, veiklos niekada nestinga.
Panevėžietė abejoja, kad visi supranta jos darbo specifiką. Netrūksta manančiųjų, jog tai tėra tepliojimas ant veido. Tačiau, anot jos, vizažas – tai pirmiausia menas atskleisti ir išryškinti gerąsias žmogaus savybes, o trūkumus paslėpti.
„Tai tikrai nėra tik tepliojimas, – nusijuokia. – Svarbu parinkti reikiamas priemones, atsižvelgti į kliento odos, spalvinį tipą, veido, akių formą… Be to, kai žmogus ateina pasidaryti makiažą, jis ne tik tikisi gražiai atrodyti, bet ir nori, kad makiažas laikytųsi visą dieną. Tai reikalauja tam tikrų priemonių ir išmanymo, kaip ir kur jas tepti.“
Pačiai D. Žilienei vizažas reiškia mėgstamą darbą, kuriame gali atskleisti savo kūrybiškumą, parodyti tai, ką sugeba geriausiai.
Ir išties, pažiūrėjus į Daivos kūrinius, sunku patikėti, ką gali žmogaus rankos: mūza, atrodytų, patogiai įsitaisiusi gyvena vizažistės pašonėje. Tačiau meistrė tikina, jog taip anaiptol nėra. Įkvėpimas kurti ar kažkaip nusigrimuoti ateina tikrai ne kiekvieną dieną.
„Kartais tiesiog jaučiu kažkokį energijos pliūpsnį, kai norisi sukurti ką nors įdomaus“, – šypteli pašnekovė.
Kūrybinių idėjų D. Žilienė semiasi ir iš aplinkos, ir iš filmų, nuotraukų. Kartais kažkokia idėja tiesiog šauna į galvą. Tomis akimirkomis Daiva aiškiai žino, kad nori padaryti būtent taip ir ne kitaip.
Išklauso gyvenimo istorijų
Kurdama įvaizdžius, vizažo meistrė apgalvoja ne tik makiažą, bet ir kiekvieną, net menkiausią detalę. Anot D. Žilienės, kuriant bendrą įvaizdį veido makiažas yra tik vienas iš jo komponentų.
„Visada apgalvoju ir drabužius, aksesuarus. Turiu įvairių perukų. Juos stengiuosi pritaikyti prie vieno ar kito personažo, taip pat pati kuriu galvos apdangalus, karūnas, kad bendras vaizdas derėtų“, – aiškina grožio specialistė.
Darbe ji labiausiai mėgsta galutinį rezultatą ir klientės reakciją, kai ši pamato save veidrodyje. Gera matyti, kai žmogus nuoširdžiai džiaugiasi, padėkoja, būna, netgi apsikabina ar susigraudina.
„Ši profesija mane ir žavi tuo, kad čia sutinku labai daug įvairių žmonių, išgirstu jų gyvenimo istorijų“, – prisipažįsta Daiva. Be to, vizažisto-grimerio specialybė suteikia visišką laisvę kūrybiškumui pasireikšti.
„Yra daugybė visokiausių projektų, konkursų, kuriuose gali dalyvauti, sukurti kažką gražaus ir išskirtinio, išbandyti save, susipažinti su daug įdomių žmonių “, – vardija pašnekovė.
Tačiau, Daivos manymu, grįžtamojo ryšio niekada nesulauksi be savybių, kurios būtinos kiekvienam geram vizažistui: kruopštumo, kūrybiškumo ir didelio noro mokytis.
Taip pat reikalingas ir tikėjimas savo jėgomis, nes toli gražu ne viskas pavyksta iš pirmo karto – kartais reikia nugalėti save ir atkakliai bandyti vėl ir vėl.
„Dirbant tokį darbą be galo svarbu ir taktiškumas, gebėjimas išklausyti ir įsiklausyti į kito žmogaus norus“, – pabrėžia vizažo meistrė.
Mato ne veidą, o žmogų
D. Žilienė prisipažįsta, jog bėgant laikui keitėsi jos požiūris į grožį, kosmetiką ir net pačią save. Kai nedirbo grožio srityje tikrai mažiau dėmesio skyrė sau ar kosmetikai, kurią naudoja, nes paprasčiausiai nežinojo, kam ji reikalinga.
„Kai supratau, kaip svarbu yra tai, ką tepame ant veido, išmokau įsigilinti į kosmetikos priemonių sudėtis, pradėjau labiau savimi rūpintis, atidžiau rinktis kosmetikos produktus“, – sako Daiva.
Visgi, meistrės manymu, tikrąjį žmogaus grožį atskleidžia ne makiažas.
„Gražus žmogus man – tai visų pirma gražus ne tik išore, bet ir vidumi: pasitempęs, taktiškas. O tikrasis grožis, manau, slypi paprastume, nuoširdume.“
Dažniausiai D. Žilienės klientės yra moterys ir merginos, kurios ruošiasi svarbioms progoms, ilgai lauktoms vestuvėms, šventėms ar fotosesijoms. Prieš Heloviną Daiva savo salone sulaukia ir pasigražinti užsimojusių vyrų, vaikų. Grimuoja modelius.
Paklausta, ar egzistuoja riba tarp elementaraus ir perdėto rūpinimosi savimi, grožio specialistė sako mananti, jog kasdien vaikščioti vakariniu makiažu tikrai nederėtų.
„Tada tarsi nebelieka tos paslapties, kaip atrodysi ypatingomis progomis, nes kiekvieną dieną visi tave mato tokią pačią“, – sako.
Pati makiažo meistrė taip pat nemėgsta persistengti. Anot jos, genialumas slypi paprastume, tad dažniausiai ją galima išvysti su lengvu dieniniu makiažu, vos paryškintais bruožais.
Pasak Daivos, kuriant makiažą brandžiai odai taisyklė, kad mažiau yra daugiau, ypač svarbi. Kai turi raukšlelių, per daug priemonių jas tik dar labiau išryškins.
D. Žilienės manymu, kuriant makiažą labai svarbu matyti visumą, žmogaus charakterį, jo ypatybes, nes tik tuomet pasieksi rezultatą, kurio iš tavęs tikimasi.
