Pagal dar pernai priimtą sveikatos apsaugos reformą jau nuo rugpjūčio pradžios savivaldybėse turėtų pradėti veikti bendruomeniniai sveikatos centrai, o susirgus po gydymo įstaigas savotiškai vedžiotų atvejo vadybininkai.
Tokiai reformai Lietuva iš Europos Sąjungos aruodų tikisi pasisemti kelis šimtus milijonų eurų, o Panevėžys savo sveikatos įstaigoms viliasi iš pinigų pyrago atriekti bent kelis milijonus.
Tačiau dabar kyla svarstymų, ar Aukštaitijos sostinei tokio centro apskritai reikia.
Sveikatos apsaugos reformą Seimas palaimino dar pernai birželį. Visgi ant įstatymo iki šiol nėra sveikatos apsaugos ministro parašo.
Projekte numatyta, kad naujieji dariniai – sveikatos centrai – po vienu stogu teiktų ambulatorines, skubiosios medicinos, dienos paslaugas ir netgi antrinio lygio specialistų konsultacijas.
Ši reforma atvertų kelią savivaldybėms už ES lėšas savo sveikatos įstaigas aprūpinti nauja medicinos įranga.
Nors iki rugpjūčio, kada turėtų startuoti tokie sveikatos centrai, teliko vos daugiau nei pora mėnesių, nei savivaldybėms, nei medikams neaišku, kaip jie apskritai turėtų veikti.
Visą straipsnį skaitykite gegužės 16 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.