Vienoje iš Panevėžio miesto biliardinių pabendrauti susirinko šios sporto šakos entuziastai. Šio susitikimo iniciatorius buvo ilgametis Panevėžio biliardo federacijos prezidentas Marijonas Gečas.
Ne tik panevėžiečiams puikiai pažįstamas senjoras, ilgus metus rengęs savo vardo turnyrus, nusprendė, jog reikia dar labiau suvienyti miesto biliardininkus, daugiau tarpusavyje bendrauti ir sėkmingai atstovauti miestui įvairiose varžybose.
M. Gečo, anksčiau apdovanoto medaliu „Už nuopelnus Panevėžio sportui“, kvietimu į šį susitikimą atvyko ne tik biliardo meistrai, bet ir senjoro draugai, artimieji, žiniasklaidos bei miesto Savivaldybės Sporto skyriaus atstovai.
Biliardo entuziastai sužaidė kelias partijas ir pasidalijo įvairiais prisiminimais. Biliardinėje buvo galima apžiūrėti gausybę taurių, medalių, diplomų, kuriuos panevėžiečiai pelnė įvairiuose turnyruose.
2026 metais savo devyniasdešimties metų jubiliejų švęsiantis M. Gečas susirinkusiems papasakojo apie savo pirmuosius žingsnius biliarde ir ilgą kelią plėtojant ir populiarinant šią sporto šaką.
„Nuo pat mažų dienų susidomėjau šia sporto šaka. Dar vaikas būdamas stebėdavau biliardo mačus. Mano tėvas buvo biliardo pradininkas Panevėžyje. Būtent jo dėka buvusioje „Kunigaikščių“ užeigoje (sovietų laikais ten veikė karinis komisariatas) 1931 metais pastatytas pirmasis mieste biliardo stalas. Jį tėvas dar 1907-aisiais parsivežė iš Sankt Peterburgo. Motina nesuskubo į ligoninę gimdyti, todėl aš pasaulį išvydau namuose. Galima pajuokauti – esu gimęs ant biliardo stalo.
1947 metais Panevėžyje, tuomečiuose karininkų namuose, vėl buvo galima žaisti biliardą. Mano tėvą pakvietė ten darbuotis prie biliardo stalo, nes jis jau buvo žinomas biliardininkas. Pasibaigus pamokoms dažnai užsukdavau pas tėvą, pats žaisdavau ir stebėdavau kitų žaidėjų mačus. Tuo metu tai buvo vienintelė vieta Panevėžyje, kur stovėjo biliardo stalas. Ši biliardinė veikė iki 1989-ųjų. O susikūrus Sąjūdžiui, mes, biliardo entuziastai, pradėjome mąstyti apie Lietuvos biliardo federaciją. Mano tėvo buvę mokiniai, panevėžiečiai Vidas Končius ir Albinas Rapkevičius, entuziastingai priėmė pasiūlymą steigti Lietuvos biliardo federaciją, ir ši idėja greitai buvo įgyvendinta. Taigi 1989-aisiais su bendraminčiais federaciją ir įkūrėme. Tais pačiais metais savo veiklą pradėjo ir Panevėžio biliardo federacija“, – pasakojo senjoras.
Trijų panevėžiečių iniciatyvinė grupė kreipėsi į visus šalies biliardo entuziastus – kvietė atvykti į steigiamąjį susirinkimą. 1989 metų liepos mėnesį Vilniuje, tuomečiuose karininkų namuose, į steigiamąjį susirinkimą atvyko 64 šios sporto šakos entuziastai iš visos Lietuvos ir įkūrė Lietuvos biliardo federaciją. Trejas aukščiausias pareigas tuo metu užėmė panevėžiečiai. M. Gečas pasiūlė į federacijos pirmininko postą Vidą Končių, o šis M. Gečui pasiūlė tapti pavaduotoju, o Albinui Rapkevičiui – generaliniu sekretoriumi. Visi susirinkimo dalyviai šias kandidatūras palaikė. Tad Lietuvos biliardo federacijos vadovybė buvo sudaryta vien iš panevėžiečių, šias pareigas jie ėjo daugiau nei dešimt metų.
1991-aisiais Lietuva tapo Europos ir Pasaulio biliardo federacijos visateise nare. Tais pačiais metais M. Gečo iniciatyva buvo įkurta ir Panevėžio biliardo federacija. Ji buvo pirmoji atskiro miesto federacija Lietuvoje.
