Site icon sekunde.lt

Su žvakele ir gėlės žiedu pas išėjusiuosius

Visų šventųjų diena – metas, kai atsiminimuose galime vėl susitikti su savo artimaisiais, išėjusiais iš šio gyvenimo.

 

Visų šventųjų diena – metas, kai atsiminimuose galime vėl susitikti su savo artimaisiais, išėjusiais iš šio gyvenimo.

Įvairios tautos šią šventę mini skirtingai: romai kelia taurę ant kapo, meksikiečiai suruošia tikrą skeletų festivalį, Madagaskare atidaroma šeimos kapo kripta, palaikai apipilami vynu arba kvepalais, pervyniojami į naują audeklą ir su jais šokama, linksminamasi.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų krikščioniškų šalių, tiek Visų šventųjų diena, tiek Vėlinės suprantamos kaip rimties ir susikaupimo metas. Ir nors į mūsų kultūrą veržiasi amerikietiškasis Helovinas, lapkričio 1-ąją tradiciškai į kapines nešame žvakutes ir gėles.

Pastarųjų mados nuolat keičiasi: vienais metais kapai pražysta baltomis chrizantemomis, kitais – violetiniais viržiais. Tačiau susikaupimas ir pagarba mirusiajam iš mados niekada neišeina.

„Atvykau čia viena iš Piniavos, aplankysiu kelis kapus, uždegsiu ant jų žvakutes. Tokią dieną norisi prisiminti mirusius giminaičius, šeimos narius – liūdna, kad jų nebėra”, – sakė Ramygalos gatvėje, Panevėžio miesto kapinėse, sutikta Zinaida.

Moteris degė žvakutes ir negalėjo sutramdyti ašarų, kalbėdama apie jau iškeliavusius savo mylimus žmones.

Žmoną paliko namie

Vienas prie savo uošvių ir jų giminaičių kapo rymojo ir panevėžietis Petras Semaška. Jo širdį labiau nei Anapilin išėjusių žmonių likimas spaudė namuose likusi žmona.

„Mano žmona po dviejų insultų, sunkiai vaikšto. Palikau ją verkiančią, taip norėjo ateiti į kapines, aplankyti brangiausiųjų kapus”, – kalbėjo 81-erių vyras.

Ir dėl savęs pašnekovas nerimavo – sulaukti tokio amžiaus, kaip jis, esą Semaškų giminės rekordas. Tačiau viskas, Petro įsitikinimu, Aukščiausiojo rankose. Svarbiausia dabar panevėžiečiui išverti nelengvą kasdienybę, kurią dar labiau pasunkina valdžia, užmiršusi mažas pensijas.

Keliuose spūstys

Santūriai savo brolio kapą miesto kapinėse tvarkė ir ant jų žvakutę degė Vladislavas Misevičius iš Panevėžio. Jo artimieji, kartu atvykę pagerbti mirusiųjų, lankė kitus kapus.

„Ką tokią dieną galvosi, tiesiog prisiminame juos… Praėjo daug laiko po išsiskyrimo, todėl nebėra taip sunku, apsiraminome. Lieka tik prisiminimai”, – sakė sutiktas vyras.

Kalbinant pašnekovus šiandien ryte, su kiekviena minute Panevėžio kapinės pilnėjo žmonių. Apie pietus jau rodėsi, jog iš namų aplankyti mirusiųjų kapų išvažiavo visa Lietuva.

Net prie mažiausių vidury laukų stovinčių kapinių buvo matyti daugybė automobilių. Dar daugiau jų riedėjo gatvėse.

Panevėžyje prie Ramygalos gatvės ir Šilaičių kapinių susidarė didžiulės spūstys. Kelionė automobiliu iš miesto iki kapinių trunka kone valandą. Eismą visą dieną reguliuoja policijos patruliai.

Galerija

Exit mobile version