Kitąmet, jubiliejiniais Katalikų bažnyčios metais, Krekenavos bazilikoje švenčiant Žolinę, planuojama šios šventovės centrinio altoriaus paveikslą karūnuoti popiežiaus palaimintomis aukso karūnomis.
Prisidėti prie šių karūnų gamybos gali kas tik nori, paaukoję aukso dirbinių, jo laužo ar pinigų.
Su tokiu prašymu į geros valios žmones kreipęsis Panevėžio vyskupijos ganytojas Linas Vodopjanovas sako, kad karūnoms reikalingą auksą žmonės jau aukoja, perveda ir pinigų.
Prašoma ir aukso, ir pinigų
Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos pagrindinio altoriaus paveikslui, kuriame pavaizduota Dievo Motina, rankose laikantį vaikelį Jėzų, pasak vyskupo L. Vodopjanovo, siekiama gauti titulą – Motina Vilties. Būtent tokiais žodžiais popiežius Pranciškus prieš ketverius metus papildė tikinčiųjų maldą – Švč. Mergelės Marijos litaniją.
Tokį titulą paveikslui suteiktų pats popiežius. Į Vatikaną pas popiežių Panevėžio vyskupijos delegaciją norėtų nusivežti ir auksines karūnas, skirtas Dievo Motinai ir jos sūnui, bei gauti joms palaiminimą.
Tokioms karūnoms ir prašoma aukoti aukso bei pinigų.
Garsiajame Krekenavos bazilikos stebuklingajame paveiksle matyti, kad ir Marija, ir jos sūnus karūnas jau turi.
Pasak vyskupo L. Vodopjanovo, jos ir liktų, bet paveikslas iškilmingai būtų karūnuotas ir naujomis.
Vyskupo teigimu, kitų Lietuvos šventovių – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikos, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos, Aušros Vartų šventorių paveikslai irgi jų turi po kelias.
„Kiekvienas šių paveikslų karūnuotas ir popiežių palaimintomis karūnomis“, – pasakojo ganytojas.
Paveikslas būtų tituluojamas
2025-aisiais, vasario 28–kovo 4 dienomis jubiliejinių metų proga Romoje vyks Lietuvos dienos.
Pasak vysk. L. Vodopjanovo, siekiama joms vykstant gauti popiežiaus Pranciškaus audienciją.
Popiežiaus būtų prašoma palaiminti karūnas, o kartu Krekenavos bazilikos paveikslui suteikti Motinos Vilties titulą.
Jubiliejinius metus Katalikų bažnyčia švenčia kas 25-erius metus. Tačiau būna atvejų, kai tokie metai skelbiami išimties tvarka.
Štai 2015-aisiais švęsti jubiliejiniai Gailestingumo metai.
Šiuo metu Krekenavos bazilikos paveikslo Švč. Mergelė Marija, kartu ir pats paveikslas pavadinami Malonių Versmės vardu.
Tai nėra oficialus paveikslo titulas.
„O štai vilties tikrai nebus per daug, ypač tose vietose, kur kaip piligrimai keliaujame atsigauti ir sustiprinti savo tikėjimą ir pasitikėjimą Dievo meile, kartu patirdami motinišką ir viltingą Marijos artumą“, – pabrėžė ganytojas, aiškindamas, kam Krekenavos bazilikos paveikslui reikalingas titulas.
Atsiliepė į kvietimą
Vyskupas teigia, jog dar nesuskaičiuota, kiek galėtų kainuoti aukso karūnos ir kiek aukso joms reikėtų. Dvasininkas pasidžiaugė, kad pakvietus prisidėti prie jų gamybos, žmonės į kvietimą atsiliepė.
Pasiteiravus, ar tuo atveju, jei nebus surinkta pakankamai aukų karūnų gamybai, paveikslo karūnavimo idėjos bus atsisakyta, vyskupas L. Vodopjanovas teigė, jog verčiau pasitikėti Dievu, o jis turėtų išspręsti ir šį reikalą.
Kaldinti šias aukso karūnas planuojama Lietuvoje.
Joms aukojamą auksą kviečiama atvežti į Krekenavos parapiją arba į Panevėžio vyskupijos kuriją. Aukas galima perduoti per parapijų klebonus.
„Prašome aukotojų nurodyti ir savo kontaktus, kad esant reikalui būtų galima susisiekti. Visi bus surašyti į Aukotojų knygą“, – pabrėžia vyskupas.
Auksą bei karūnų gamybai reikalingas pinigines aukas tikimasi surinkti iki šių metų pabaigos. Po to prasidėtų karūnų gamyba.
Vyskupas Linas Vodopjanovas. P. Židonio nuotr.
Apipintas legendomis
Krekenavos bazilikos vargonininko Manto Masioko surinkta istorinė medžiaga byloja, kad malonėmis garsėjantis, žmonių stebuklingu vadinamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos su vaikeliu Jėzumi paveikslas maldininkus į Krekenavą traukia nuo pat XVII amžiaus pradžios.
Kaip paveikslas atsidūrė Krekenavoje, nežinoma, tad jo kelionė iki šios piligrimams ypatingos vietos tapo legenda.
Sklando pasakojimas, esą paveikslą iš Krokuvos (pasakojime tvirtinama, kad ir pats Krekenavos miestelio pavadinimas kilęs nuo Krokuvos vardo) atgabeno pamaldus riteris Šilingas.
Anot legendos, pamaldusis riteris Šilingas paveikslą padovanojęs misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų, raginusiam žmones mylėti Dievą ir jo Motiną.
Žinoma, kad XVIII amžiuje degant Krekenavai bei liepsnojant medinei tuomet joje stovėjusiai bažnyčiai, Dievo Motinos paveikslas iš jos buvo išneštas ir liko nenukentėjęs.
Vėliau jis rasdavo vietą kitose miestelio šventovėse. Prie šio paveikslo buvo kabinami votai – tikinčiųjų padėkos ženklai Mergelei Marijai už gautas malones.
Išlydę šiuos votus, Vilniaus auksakaliai „aprengė“ paveikslą sidabro rūbais, Marijai bei jos sūnui nukaldino ir karūnas.
Stebuklingas paveikslas kaip sumuštinis
Krekenavos bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas sako, jog nereikia stebėtis, kad paveikslas turės net kelias karūnas.
Anot jo, neseniai jį restauravę specialistai nustatė, kad ir pats meno kūrinys – lyg sumuštinis. Bėgant šimtmečiams ant jo teptas ne vienas dažų sluoksnis.
Rektorius atkreipė dėmesį, kad tie, kas prisidės prie šio paveikslo karūnavimo popiežiaus palaimintomis karūnomis, paliks prisiminimą ateities kartoms.
Norintieji prisidėti prie Krekenavos bazilikos centrinio altoriaus paveikslo karūnų gamybos kviečiami pervesti auką į Krekenavos parapijos sąskaitą: „Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija“ AB „Swedbank“, LT457300010002378753, mokėjimo paskirtyje nurodant „auka karūnoms.“