Site icon sekunde.lt

Spengiančią tylą griaunanti knyga

Neseniai pasirodžiusi knyga be pavadinimo, kurioje pasakojamos nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, sulaukė didelio susidomėjimo.

Neseniai pasirodžiusi knyga be pavadinimo, kurioje pasakojamos nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir vos per savaitę tapo perkamiausia. T. Šiaudinio nuotr.

Neseniai pasirodžiusi knyga be pavadinimo, kurioje pasakojamos nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, sulaukė didelio susidomėjimo. Vos per savaitę ji tapo perkamiausia, o leidinio pristatymai vyksta sausakimšose salėse.

Idėja išleisti knygą, pasakojančią apie gyvenimą ir išgyvenimus, kilo Mykolui Majauskui, kuris prieš dvejus metus pats patyrė prieš save ranką pakėlusio tėčio netektį. Po šeimą sukrėtusios nelaimės vyras pagalbos ieškojo pas specialistus, jie jam rekomendavo paskaityti Inger Anneberg knygą „Sielvartas po savižudybės“. Tačiau leidinys M. Majausko vidaus nepalietė.

„Supratau, kad reikia surinkti istorijas, kurios nutiko Lietuvoje. Dauguma mano idėja abejojo ir manė, jog niekas nesutiks savo išgyvenimų papasakoti neanonimiškai, nes mūsų visuomenę valdo baimė bei kaltė“, – kalbėjo M. Majauskas.

Tačiau nutiko tai, ko niekas nesitikėjo. Paskelbęs žinią, kad renka istorijas, gavo šimtus laiškų iš žmonių, kurie buvo pasiruošę prabilti. M. Majauskas prisipažino, kad knygos atsiradimo kelias buvęs nelengvas.

„Būdavo dienų, kai atrodydavo, kad šito leidinio nebereikia. Dažniausiai knygos apie savižudybę piešiamos tamsiomis spalvomis, tačiau mes nusprendėme, kad ji turi skleisti šviesą ir gyvybę“, – rankose laikydamas knygą sakė M. Majauskas.

Idėja išleisti knygą, pasakojančią apie gyvenimą ir išgyvenimus, kilo Mykolui Majauskui, kuris prieš dvejus metus pats patyrė prieš save ranką pakėlusio tėčio netektį. T.Šiaudinio nuotr.

Sakoma, kad knygos sėkmę bene labiausiai lemia pavadinimas, tačiau ši knyga yra kitoks pavyzdys. Pasak M. Majausko, pirmiausia gimė turinys, o vėliau projekto organizatorių galvose ilgai sukosi mintys apie pavadinimą.

„Visi turėjome savo variantus ir kiekvienas jų apibūdino asmeniškai patirtį skausmą. Galų gale nusprendėme, kad ši knyga neturi pavadinimo, todėl kiekvienas gali ją pavadinti savaip“, – tikino idėjos autorius.

Prabilo dėl kitų

Neseniai dienos šviesą išvydo antrasis knygos be pavadinimo tiražas. Pasak M. Majausko, tokio susidomėjimo niekas nesitikėjo.

„Tai parodo, kad tokie žmonių atsivėrimai labai reikalingi“, – pabrėžė politikas.

Visos knygos autorinės pajamos yra skiriamos savižudybių prevencijai Lietuvoje. Leidinyje surinktos ir užrašytos penkiolikos žmonių, patyrusių artimojo savižudybę, istorijos, kurias išklausė ir užrašė sielovadininkė Elvyra Kučinskaitė.

„Mano didžiausias troškimas, kad daugiau niekam nebereikėtų rašyti tokių knygų“, – prasitarė leidinio sudarytoja.

Pasak jos, tie, kurie išdrįs į rankas paimti knygą, iš arti susitiks su mirtimi ir dar iš arčiau su begaliniu troškimu gyventi. E. Kučinskaitė atskleidė, jog papasakoti savo netekties skausmo istoriją žmonėms buvo nelengva. Kai kurie tą darė pirmą kartą per penkiolika metų.

„Jie tą darė tam, kad būtų lengviau kitiems, nors patys ilgą laiką gyveno tyloje ir atskirtyje“, – tvirtino moteris.

Skausmas nemažėja

Knygoje be pavadinimo yra ir Tomo bei jo brolio netekties istorija. Kaune gyvenantis jaunas vyras prieš dvylika metų neteko tėčio.

„Netekau ramsčio, užnugario ir geriausio draugo. Netekties skausmas, išgyventa tragedija ir kaltės jausmas persekioja bei lydi iki šiol. Galbūt kai kas mano, kad žaizdos gyja ir skausmas mažėja, bet tai netiesa“, – atvirai kalbėjo Tomas.

Savo šeimą sukūręs vyras neslepia, jog ilgesys jo neapleidžia kiekvieną dieną. Kartą po tėčio savižudybės Tomas iš nepažįstamojo lūpų išgirdo žodžius, kurie jį sukrėtė ir privertė prabilti apie savo jausmus.

„Žinodamas mano šeimos tragediją, žmogus pasakė: „Tiems, kurie prieš save pakelia ranką, yra kažkas negerai galvoje.“ Tada aš pagalvojau, jog negerai galvoje yra taip galvojantiesiems“, – savo mintimis dalijosi jaunas vyras.

Jo didžiausias noras, kad knyga be pavadinimo žmonėms leistų suprasti ir įsisąmoninti, jog nė vienas nėra apsaugotas nuo savižudybės.

„Dauguma mano tėtį matė kaip tvirtą, savimi pasitikintį vyrą, už kurio pečių mes, trys broliai ir mama, galėjo pasijusti kaip už mūro“, – jautriai kalbėjo Tomas.

Jis tiki, kad skaitytojų susidomėjimo sulaukusi knyga padės savyje atrasti daugiau žmogiškumo ir nežiūrėti į viską abejingai ar praleisti pro akis smulkmenų.

„Labai norėtųsi, kad žmonės, kurie yra pagalvoję apie išėjimą iš gyvenimo, pajustų, kokį nepakeliamą skausmą jie sukelia artimiesiems, ir tokių minčių atsisakytų. Nereikia bijoti prabilti apie savo jausmus ir išdrįsti ieškoti pagalbos“, – tikino kaunietis.

Netekties skausmą įprasmino

Panevėžyje gimusi, tačiau Vilniuje augusi Simona sako, kad šešiolika knygos puslapių jai yra labai brangūs.

„Prieš trejus su puse metų buvo graži, saulėta liepos diena, vykau į darbo susitikimą. Man paskambino mama ir pasakė internete pamačiusi straipsnį, kad vaikinas nušoko nuo sporto rūmų stogo ir nuotraukoje pamatė brolio dviratį“, – savo skausmu dalijosi jauna moteris.

Ji iki šiol mena gyvenimą sukrėtusios dienos kvapą, tuomet švietusios saulės spindulius ir kaip iš po kojų slydo žemė. Po kiek laiko Simona suvokė, kad reikia išmokti gyventi su netektimi. Sužinojusi apie rengiamą knygą iš pradžių moteris nesureagavo, tačiau vėliau atsitokėjo ir tenorėjo viena: kad jos išgyvenimai joje būtų užrašyti.

„Man ši knyga yra labai didelis įprasminimas. Labai norisi, kad nebijotume apie tai kalbėti. Galvojau, kad aš niekada nebesišypsosiu, negalėsiu sukurti laimingos šeimos. Gimus vaikams maniau, kad nesugebėsiu jiems parodyti šviesos“, – atvirai kalbėjo Simona.

Norėdama susigyventi su brolio netektimi moteris lankėsi pas psichologą, jis ją nukreipė į savitarpio pagalbos grupę, skirtą savižudžių artimiesiems.

„Kiekvienas žmogus netektį išgyvena skirtingai. Aš buvau tas žmogus, kuriam reikėjo kalbėti, todėl kreipiausi kur tik galėjau. Viską dariau, kad išjausčiau netekties skausmą“, – tvirtino moteris.

Psichologinės pagalbos tarnybos

 JAUNIMO LINIJA

8 800 28888

visą parą (I–VII)

Pagalbą teikia savanoriai

www.jaunimolinija.lt, www.jaunimolinija.lt/laiskai (atsako per 2 darbo dienas)

VAIKŲ LINIJA

116111

11 val. – 21 val. (I–VII)

Pagalbą teikia savanoriai

www.vaikulinija.lt (atsako per 2–3 darbo dienas)

LINIJA DOVERIJA

8 800 77277

16 val. – 20 val. (II–VI)

Pagalbą jaunimui rusų kalba teikia savanoriai

VAIKO RAIDOS CENTRO VAIKŲ IR PAAUGLIŲ KRIZIŲ INTERVENCIJOS SKYRIUS

8 5 275 75 64

www.raida.lt/

JAUNIMO LINIJA

Registruotis ir rašyti svetainėje www.jaunimolinija.lt/laiskai

PAGALBA NUSIŽUDŽIUSIŲ ARTIMIESIEMS

Rašyti el. paštu laukiam@artimiems.lt (atsako per 2–3 darbo dienas)

Exit mobile version