Paradoksas: lygiai su visais rinkliavą už atliekas mokantys rajono sodininkai tvirtina, kad sodų bendrijose išmetamų šiukšlių nebūna, bet kartu jie prašo atvežti daugiau konteinerių. Juos dalijanti bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC) kitais metais savo klientams žada įvesti daugiau tvarkos.
Panevėžio rajone yra 48 sodininkų bendrijos, į kurias žmonės ne tik reguliariai atvyksta tvarkyti daržų ar sodų, dalyje sklypų savininkai nuolat ir gyvena. Tačiau tokiose teritorijose tėra 30 aikštelių su bendrais atliekų konteineriais, nemažai bendrijų šios paslaugos iš viso negauna. Bet mokesčius vienodai moka ir vieni, ir kiti.
Pakuodžiupiuose šiuo metu gyvuoja keturios bendrijos: „Linas“ , „Stiklas“, „Diemedis“ ir „Putinas“. Šiuo metu nė vienoje nėra bendrųjų atliekų konteinerių.
Prieš porą mėnesių išvežti vieninteliai buvę bendrieji atliekų konteineriai bendrijoje „Diemedis“. Gyventojai dėl to nekaltina nei valdžios, nei juos aptarnaujančios įmonės – tiesiog vienintelėje visuose Pakuodžiupiuose atliekų aikštelėje patys darė ką norėjo ir priėjo liepto galą. Vos į penkis „Diemedžio“ teritorijoje stovėjusius konteinerius atliekas veždavo visų keturių bendrijų sodininkai. Nieko stebėtino, kad konteineriai būdavo pilni ne tik komunalinių, bet ir didžiagabaričių, žaliųjų atliekų, kurioms ši vieta netinkama.
„Vasarą prie tų konteinerių prasidėdavo bėdos: žmonės kraudavo ten bet ką, perpildydavo. Šiukšles išveždavo retai, pelės po konteinerius lakstydavo“, – pasakoja be jokio kampo šiukšlėms išmesti likusi sodininkų bendrijos „Linas“ gyventoja Ilona.
Ji džiaugiasi, kad bent jau sutuoktinis vis dar liko registruotas Panevėžyje, tad vyras kas rytą maišelį atliekų legaliai gabena į miestą.
„Mokame už atliekas mieste, mokestis priskirtas vyro tėvams, bet patogiau būtų tvarkytis savo gyvenamoje vietoje, juk ir už rinkliavą bendrijoje per metus atiduodame 35 eurus“, – skundžiasi Ilona.
Jauna šeima savo sukauptas šiukšles galėtų krauti ir į mažesnius, privačius konteinerius, bet šie, pasak pašnekovė, irgi retai išvežami – kartas per mėnesį 6 asmenų namuose yra labai mažai.
Neturi vietos
Dėl didesnio, bendrojo konteinerio Ilona kreipėsi ir į savo sodininkų bendrijos pirmininkę Laimą Laurinavičienę. Ši paaiškino, kad atliekų aikštelei įrengti niekaip neranda atliekų tvarkytojams tinkančios vietos.
„Mes visai neturime valstybinės žemės, kur galėtų stovėti konteineriai. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras siūlo savais pinigais nusipirkti kokį nors laisvą sklypą ir jį naudoti kaip aikštelę. Patys tvarkytojai tuo pasirūpinti nenori, o mums kur gauti tiek lėšų, kad jiems naują darbo vietą sukurtume?“ – sako bendrijos pirmininkė.
Visgi, anot jos, pavasariop šis klausimas vis tiek kaip nors turėtų būti išspręstas.
Kaip tvarkyti atliekas soduose – amžinas klausimas. Kol vienos bendrijos neišmano, kaip sutramdyti prie konteinerius sąvartynus suverčiančius sodininkus, kitos jų visai neturi. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Žiemą soduose atliekos nėra tokios aktualios, bet pavasarį ir vasarą be jokio konteinerio likę sodininkai, pasak pirmininkės, tikrai vargsta. Tačiau ir ji neglosto savo kaimynų.
„Buvo visai neseniai „Diemedžio“ bendrijoje bendrieji konteineriai, privežė į juos žmonės baldų, padangų – neatsakingai elgėsi, tai ir likom be nieko, viską panaikino. Pirmininkė kas savaitę buvo priversta kviesti tvarkytojus, o jie įsipareigoję mus aptarnauti tik kartą per mėnesį“, – aiškino L. Laurinavičienė, už atliekų tvarkymą sode PRATC sumokanti 40 eurų per metus.
Kad atsiradus konteineriams sodų bendrijoje išaugo sąvartynas, patvirtino ir „Diemedžio“ pirmininkė Enrika Vitonienė. Ji ir kreipėsi į PRAC prašydama rudenį konteinerius išvežti.
„Toje vietoje ištisai būdavo sunkiai įsivaizduojamas šiukšlynas. Kas kartą jį fotografuodavau, siųsdavau PRAC, tada išveždavo, o po poros dienų vėl tas pats vaizdas. Prie tų konteinerių buvo verčiama, kas tik įmanoma – sulūžę kėdės, lovos, kelmai, žolė, galop lapai ir obuoliai“, – pasibaisėjusi E. Vitonienė.
Anot jos, ar pavasarį grąžinti konteinerius, „Diemedžio“ sodininkai spręs susirinkime.
Sąskaita su mįslėmis
Vos daugiau nei 7 eurus per metus atliekų tvarkymo rinkliavai atiduoda ir sodininkė iš Panevėžio Laimutė Balšaitienė. Ji taip pat turi sklypą Pakuodžiupiuose, „Sodžiaus“ bendrijoje. Tačiau panevėžietei konteinerio nereikia, ji tvirtina savo ūkyje šiukšlių nesukaupianti, o jei ir nusiveža į sodą sumuštinį maišelyje, už tokią šiukšlę susimoka mieste, kur ir gyvena.
„Aš savo smulkias šiukšles parsivežu į miestą, juk ir čia moku už atliekų tvarkymą. Rūpestingai rūšiuoju ir komunalinį konteinerį papildau tik vienu maišeliu per mėnesį“, – teigia L. Balšaitienė.
Atliekų konteinerio, jos nuomone, soduose nereikia ir jos pačios bendrijos vadovui. Kam jam, pašnekovės teigimu, papildomi rūpesčiai, kai sodininkai į bendras atliekų aikšteles velka viską, galima ar negalima.
Tačiau panevėžietę suglumino kitas klausimas dėl atliekų rinkliavos. Nors tokia tvarka patvirtinta prieš dvejus metus, L. Balšaitienę neseniai pasiekė pirmoji sąskaita už šiukšlių tvarkymą sode. Sodininkė joje visiškai nieko nesuprato: neaišku, nei kodėl surašytos sumos, nei kokiu pagrindu atsiųsta sąskaita.
„Ne aš viena šitokios sąskaitos nesupratau, visi mūsų sodininkai pečiais gūžčioja. Nuėjau į Savivaldybę pasiaiškint, net ir ten negalėjo suvokti, kodėl tokie skaičiai surašyti – nei už ką mokėti, nei už kokį laikotarpį“, – stebisi panevėžietė.
Vėliau ji išsiaiškino, kas slepiasi po skaičiais, bet, anot jos, ne kiekvienas paprastas žmogus įstengtų tokias sąskaitas perkąsti.
„Supratau, kad už sodą man kas mėnesį priskaičiuojama 60 centų – šitas mokestis niekur neįrašytas. Vienas atsiųstos sąskaitos skaičius rodo, kiek man rinkliavos prisikaupė iki spalio, per devynis metų mėnesius, kitas – kiek dar liko iki metų galo. Visiška painiava, ar negalima surašyti visko paprasčiau, pakeisti pačios formos?“ – siūlė sodininkė.
Gintauto Ulio teigimu, jau greitai sodininkų bendrijų laukia dar viena naujiena. „Sekundės“ nuotr.
Turi planų aikštelėms
PRATC direktorius Gintautas Ulys teigia, kad bėda – ne sąskaitos forma. Anot jo, žmonės vis dar nenori susitaikyti su jau porą metų galiojančia tvarka ir nuolat prisigalvoja problemų. Jei kas neaišku, pasak vadovo, įmonės darbuotojai visada pasiruošę paaiškinti.
Pasak direktoriaus, visi pageidavimai ir trūkumai yra derybų klausimas – tereikia patiems gyventojams panorėti.
„Atliekų konteinerių aikšteles turi tos bendrijos, kurios nori. Gal tik su dviem rajono sodininkų bendrijomis buvo bėdų, kai jos pasirinko atliekų išvežimui netinkamas vietas – neprivažiuojamas, ant šlaito. Visos kitos paprašė ir įrengėme, kai kurios, priešingai, nenorėjo konteinerių. Turime absoliučiai visų bendrijų raštiškus sutikimus arba atsisakymus dėl aikštelių“, – aiškino G. Ulys.
Anot jo, kol kas ir tos aikštelės nėra tokios ypatingos – konteineriai stovi įprastame sklype, po jų ratukais šiek tiek pažvyruojama, kad nesulįstų į žemę.
Tačiau jau kitais metais įmonė turi planų su Europos Sąjungos parama į atliekų aikšteles sodų bendrijose atnešti daugiau civilizacijos. Žadama pastatyti konteinerius antrinėmis žaliavoms, aikšteles išgrįsti trinkelėmis.
„Tai būtų padaryta Europos Sąjungos lėšomis, mums prie reikalingos sumos prisidedant 15 proc.“, – teigė G. Ulys.
O sodininkų bendrijose, kur nėra bendrųjų konteinerių, anot direktoriaus, gyventojai gali naudoti ir savo privačius. Juos išvežti galima ir dažniau, jei tik savininkas susitaria su įmone.
PRATC direktorius tikina, jog atliekų tvarkytojai nesispyrioja dažniau ištuštinti ir bendruosius konteinerius, tik pačios bendrijos turi išsakyti tokį pageidavimą.