Sodininkus praėjusių metų gale pasiekusios sąskaitos už atliekų tvarkymą sulaukė atoveiksmio. Sodų bendrijose konteinerių nerasi nė su žiburiu, o už šiukšles reikalaujama mokėti. Nesutikdami su tokiu, anot sodininkų, reketu, jie skundais užvertė Panevėžio rajono savivaldybę. Šioji tikina, jog kai kuriais atvejais patys žmonės stato dirbtines barikadas, kad tik konteineriai neatsirastų jų teritorijoje.
Panevėžio pašonėje įsikūrusios sodininkų bendrijos „Vyšnia“ pirmininkas Vidmantas Tamulevičius kone kasdien sulaukia pasipiktinusių bendrijos narių skambučių, kodėl šie turintys mokėti už šiukšles sode, jeigu jau už jas sumoka mieste.
„Mes neprieštaraujame, kad sodų bendrijoje stovėtų konteineriai, bet tai turi būti daroma civilizuotai. Juk jeigu kokia senutė į sodą važinėja tik vasarą, geriausiu atveju šešis mėnesius, kodėl ji už tas šiukšles turi mokėti visus metus? Vieni kvailiai sugalvojo, o kiti kvailiai vykdo. Negaliu žmonėms paaiškinti, kodėl jie turi mokėti dvigubai. Juk kai būna bute, nešiukšlina sode, ir atvirkščiai“, – piktinosi V. Tamulevičius.
Kita problema yra ta, anot pirmininko, kad paslaugos jie negauna. Dar prieš penkerius metus bendrija svarstė galimybę sodų bendrijoje pastatyti bendrus komunalinių atliekų konteinerius. Nors beveik visi kompostuoja žaliąsias atliekas, nes tai puiki trąša, kartais lieka ir kitų atliekų, kurias žmonės vežasi išmesti į konteinerius mieste. Tačiau, pasak pirmininko, sodų bendrijoje nėra laisvos žemės, ant kurios ir būtų galima pastatyti konteinerius.
„Atraskite sodininką, kuris paskirs savo sklypo dalį konteineriams, – tokio nerasite. Sodų bendrija yra prie pat miesto ir visi sklypeliai išpirkti, nėra nė lopinėlio laisvos žemės. Reikia, kad ir žmogui būtų patogu – juk neis specialiai kelis šimtus metrų už sodų teritorijos, kad galėtų išmesti šiukšles. Kitas dalykas, kaip ten privažiuos atliekų išvežimo mašinos“, – stebėjosi V. Tamulevičius.
Neranda tinkamos vietos
Bendrijos „Vyšnia“ pirmininko teigimu, nuolat soduose gyvenantys žmonės visi turi individualius atliekų konteinerius. Sodų bendrijoje keliukai itin siauri, tad jeigu atvažiuoja šiukšliavežė, prasilenkti su ja nėra galimybių. Tad bendrus konteinerius pastatyti ant kelio – taip pat ne išeitis. Sodų bendrijos valdyba numačiusi, kad tokiems konteineriams ideali vieta būtų prieš įvažiavimą į sodus. Jais naudotis patogu būtų ne tik jų bendrijos, bet ir šalia esančių dar dviejų sodininkų bendrijų nariams. Yra tik viena bėda – ši žemė, ant kurios galėtų stovėti konteineriai, priklauso jau ne sodininkams – su tos žemės savininkais turi tartis Savivaldybė.
Dar vienas sodininkams nerimą keliantis klausimas – reikalavimas ne tik nurodyti vietą konteineriams, bet ir patiems tą vietą įrengti, o vėliau dar ir tvarkyti.
„Jeigu patys įrengs ir prižiūrės aikštelę – prašau, tegul stato, bet kad ne! Mums nori primesti tuos dalykus. Čia Savivaldybės problema, o nori mums užkarti, neva tuos konteinerius turime prižiūrėti mes. Bet jeigu aš prižiūriu kažką, tai jau yra darbas, už kurį turi būti mokama“, – piktinosi V. Tamulevičius.
Konteinerių kratosi patys
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė, ekologė Sigita Biveinienė patvirtino, kad skundo dėl neva neteisėtai renkamo mokesčio už atliekų tvarkymą sulaukė ne tik iš sodininkų bendrijos „Vyšnia“, bet ir kitų. Tačiau šiuo atveju, anot valdininkės, Savivaldybė nelabai galinti kuo padėti – tik priminti teisės aktus, pagal kuriuos skaičiuojamas mokestis, ir pareigą tinkamai tvarkyti savo atliekas.
„Tokį įstatymą, kad ir sodai yra įtraukti į tą nekilnojamojo turto objektų sąrašą, kurie turi mokėti už susidarančių atliekų tvarkymą, ne mes sugalvojome. Diskutuosime su sodų pirmininkais, ką galime padaryti, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Bet nuo tų pareigų niekur nepabėgsime“, – sakė S. Biveinienė.
Anot jos, kai kurie net nenori girdėti, kas yra sakoma. S. Biveinienės teigimu, ir privati įmonė „Švaros komanda“, ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras yra raginę sodų bendrijų pirmininkus kuo greičiau numatyti vietą konteineriams, tačiau kol kas susitvarkė tik vienetai. Specialistė mano, kad dalis bendrijų tiesiog vengia savo teritorijoje turėti komunalinių atliekų konteinerius, bijodami, kad nebus ideali tvarka apie juos.
„Kažkas galvoja, gal mūsų nelies. Nebus konteinerių, nereikės sukti galvos, kad vieta, kur jie stovi, būtų tvarkinga. Kelios bendrijos tą informaciją sugebėjo išgirsti ir konteineriai jau atsirado, kiti bando rasti kitokius sprendimus su „Švaros komanda“, bet didžioji dalis neišgirdo“, – pabrėžė ekologė.
Ragina keisti mąstyseną
Rajono Savivaldybė teigia ieškosianti išeičių, kad iki daržininkavimo sezono pradžios sodininkų bendrijose atsirastų konteineriai.
„Mąstymą labai sunku pakeisti: dažnas argumentas – aš moku už šiukšles mieste. Bet moka už tai, kas susidaro mieste, bet ne rajone. Todėl amžina problema, jog rajono šiukšlės suvažiuoja į miestą. Bandysime įtikinti pirmininkus, kad pasiūlytų vietas, kur pastatyti atliekų konteinerius, kad būtų patogu ir sodininkams, ir vežėjams. Nes negalime atvežti ir bet kur šių konteinerių pastatyti. Aišku, jie labiausiai nori, kad tie konteineriai atsirastų ne jų bendrijos teritorijoje, o už jos ribų – tai būtų idealu“, – kalbėjo S. Biveinienė.
Jos teigimu, nors visi kaip susitarę tvirtina, kad šiukšlių soduose nesusidaro, tačiau įvedus dvinarę rinkliavą už atliekų tvarkymą, Panevėžio rajone surenkamų atliekų kiekis išaugo kone dvigubai.
„Atrodo, kad visi yra angeliško tyrumo tvarkydami atliekas, bet galime tik spėti, kur jos keliaudavo anksčiau. Negrįšime į tarzanų laikus, negyvensime po medžio šaka ir basi nelakstysime po pievą. Galų gale ir mūsų pačių atsakomybė, ką aplinkui paliekame po savęs ir aplink save“, – teigė S. Biveinienė.