„Ąžuolo“ sodininkų bendrijoje gyvenanti Regina Vinciūnienė jau tris savaites įkalinta savo namuose.
Kas rytą pensininkė spiriasi į guminius batus, kad išeitų į ežeru virtusį kiemą. Po tą pačią kūdrą priversti braidyti ir dar trys jos sodo kaimynai. Toks šlapias gyvenimas šiuose sklypuose prasidėjo po šiemet užsitęsusių lietingų orų.
Regina Vinciūnienė. V. BULAIČIO nuotr.
Beveik mėnesį baloje
Anksčiau, pasak R. Vinciūnienės, taip blogai nebūdavo. Pavasarį atsirasdavo nedidelė bala kiemo pakraštyje ir per dvi dienas išnykdavo.
„Dabar jau tris savaites baloje gyvenu ir vanduo vis kyla. Apsemta visa malkinė. Tai gerai, kad malkų į vidų nesusinešiau, dabar jas renkuosi nuo krūvos viršaus, nes apačioje visos šlapios – krosnies neįkurčiau. Vandenyje skęsta pavėsinė, daržas ir visas kiemas aplink namą. Kai reikia pas gydytojus, išbrendu su guminiais batais ir pasiekusi sausą gatvę persiaunu“, – „Sekundei“ skundėsi pensininkė.
Vanduo, pasak pašnekovės, į kambarius dar neatslinko, bet jau apsėmė rūsį. Baloje plūduriuoja ir R. Vinciūnienės lauko tualetas. Laimė, jis išbetonuotas, tad, moters nuomone, tarša į aplinką neturėtų pakliūti.
Tačiau dėl potvynio visiškai užterštas kieme esantis šulinys. Šeimininkė jo vandens nebevartoja, švaraus nusiperka iš parduotuvės.
V. BULAIČIO nuotr.
Kieno turtas, to problemos
Būgštaudama, kad gyvendama kūdroje ir žiemos sulauks, pensininkė ėmė ieškotis pagalbos.
„Sode nuolat gyvenu jau 11 metų. Kiti kaimynai čia tik atvažiuoja prižiūrėti daržų, tad jie taip smarkiai ir nesijaudina. O man ką daryti? Žiūrint į orus geriau nebus ir vieną dieną visai į lauką nebeišeisiu. Turiu sveikatos problemų, artimieji padėti taip pat negali – sūnus neįgalus, gyvena kitame rajone. Todėl bandžiau pagalbos ieškoti – kreipiausi į miesto Savivaldybę, bet mane patikino, kad viskuo rūpintis turėtų sodininkų bendrijos pirmininkas. Tik ir jis atsikalbinėja, nors bendrija kasmet renka nario mokesčius iš sodininkų“, – guodėsi moteris.
„Čia jūsų turtas ir patiems aplink jį reikia pašokinėti.“
V. Lipnevičius
„Ąžuolo“ sodininkų bendrijos pirmininkas Vladas Lipnevičius tvirtina, kad savo turtu reikia pasirūpinti pačiam. O bendrijos rankos čia esą surištos.
„Čia jūsų turtas ir patiems aplink jį reikia pašokinėti. Jau siūliau išeitį – reikėtų išsikasti duobę kieme, į ją sutekės visas vanduo, tada nusiurbti jį į kaimynų sklype esantį drenažo kanalą. Taip pat galima nukasti kanalą iki šulinio ir iš jo paskui išsiurbti viską. Ar taip, ar taip tas vanduo šulinyje jau netinkamas gerti“, – ūkiškais patarimais senyvai ir vienišai kaimynei padėti bandė bendrijos vadovas.
O į pensininkės nuogąstavimus, esą toks darbas elektriniais prietaisais pareikalaus ir taip nedidelės jos pensijos, vyras atsakė, kad brangu nebus, tik reikia norėti ir savo rankom kažką padaryti.
„Ąžuolo“ bendrijos pirmininkas Vladas Lipnevičius vienišą kaimynę mokė, kaip galima nusausinti kiemą. V. BULAIČIO nuotr.
Bendrija nenumatė
Tuo tarpu bendrija daugiau pagelbėti, pasak V. Lipnevičiaus, tikrai negali. Iš narių surinktos lėšos neva numatytos kitiems darbams: gatvėms remontuoti, lyginti greideriu, sniegui valyti atėjus žiemai.
Šiems planams sodų gyventojai šiemet rinko po 30 eurų. „Ąžuolo“ bendrijoje dabar yra 894 sklypai ir apie 800 jų savininkų.
„Surinktas lėšas bendrijos susirinkimuose mes skirstome pagal numatytą planą. Galiu pažadėti, kad pavasarį tvarkysime lietaus nuotekų tinklą. Balų atsiranda ne tik šiuose sklypuose, bet ir kituose. Tam kartui savo problemas gyventojai kol kas patys išsisprendžia. O mes galėsime padėti tik kitais metais“, – patikino pirmininkas.
Anot V. Lipnevičiaus, žmonės pasakojo, kad „Ąžuolo“ bendrijos teritorijoje sovietmečiu buvo sena melioracijos sistema. Bet dabar ji jau pasenusi – vietomis užgriuvusi ir nebenusausina sklypų.
Tokia galėjo eiti ir per R. Vinciūnienės kiemą. Be to, jos valda ir žemesnėje vietoje nei aplinkinių gyventojų.
V. BULAIČIO nuotr.
Planuose nėra
Kovojant su lietaus pasekmėmis, V. Lipnevičiaus aiškinimu, dabar sodų šeimininkams nepadės ir miesto Savivaldybė. Šiuos reikalus, anot jo, tvarkyti įpareigota pati bendrija.
Tačiau Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas Darius Linkonas nesutiko, jog sodai – atskira Panevėžio respublika ir jos būklė niekam nerūpi.
R. Vinciūnienės kiemui apžiūrėti buvo nusiųsti atsakingi specialistai. Jie įvertino situaciją ir pakalbėjo su sodininkų bendrijos vadovu.
Galiausiai išsiaiškinta, jog lietaus nuotekų sistemos darbai į Panevėžio miesto 2020 metų strateginius planus neįtraukti.
„Mūsų planuose tokių darbų nėra, bet supratome, kad pati bendrija už savo lėšas kasis nusausinimo griovius“, – „Sekundei“ teigė D. Linkonas.
Jo pastebėjimu, šlapias ruduo bėdų atnešė ne tik „Ąžuolo“ sodo gyventojams.
V. BULAIČIO nuotr.
Laukia pagalbos
Po tokių paaiškinimų baloje likusi R. Vinciūnienė nebežino, kaip gelbėtis. Moteris skundėsi, kad senas žmogus mūsų visuomenėje niekam nerūpi, o ji neturi nei sveikatos, nei pinigų grioveliams išsikasti.
Laimė, po pokalbio su „Sekunde“ pensininkė paskambino nusiteikusi optimistiškiau. Moteris sakė, kad jos kiemą apžiūri vyrai, kažką matuoja žingsniais ir galbūt viskas pajudės į gera.