Site icon sekunde.lt

Socialinis taksi tapo kosminiu

Neįgalieji, iki šių metų už pavėžėjimą socialiniu taksi mokėję po eurą kitą, šiuo metu už paslaugą turėtų kloti dešimtkart daugiau.

Į tokias aukštumas kaina šoko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atsisakius finansuoti socialinę paslaugą ir visą apmokėjimo naštą užkrovus savivaldybėms.

Baigėsi finansavimas

Panevėžio savivaldybė šiuo metu svarsto, ar remti socialinio taksi verslą. Neįgalieji atkreipia dėmesį, kad juos Panevėžyje aptarnauti galėtų nebūtinai vilniečiai, juos vežiodavę iki šiolei.

Tokio taksi klientai tikisi, kad socialinio verslo atstovų atsiras ir pačiame Panevėžy.

Socialinis taksi – Panevėžio gatvėmis nardžiusi margaspalvė mašinėlė, paeiti negalinčius ar sunkiai judančius panevėžiečius vežiojusi į gydymo įstaigas ar kitas jiems būtinas vietas. Šią paslaugą nuo 2019-ųjų kovo iki praėjusių metų pabaigos Panevėžyje teikė vilniečiai.

Vienu automobiliu ištisą savaitę bet kuriuo paros laiku neįgaliuosius Aukštaitijos sostinėje vežiojo du įdarbinti vairuotojai. Teoriškai ši paslauga teikiama ir dabar, bet dėl itin padidėjusių kainų ja niekas nebesinaudoja.

Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus duomenimis, socialinis taksi turėjo nuolat šia paslauga besinaudojančius 89 klientus. Iš valstybės, o drauge ir iš miesto iždo už neįgaliųjų pavėžėjimo paslaugą būdavo sumokama iki 25 tūkstančių eurų.

„Kadangi į polikliniką vykau ne su vežimėliu, o rėmiausi į vaikštynę, liepė man ropštis į mašiną kaip lipa sveikieji. Įlipti neturėjau jėgų, palikęs mane vairuotojas išvažiavo nė neatsisveikinęs.“

S. Zigmantienė

Vilniuje įkurtai bei ne viename šalies mieste paslaugas teikiančiai viešajai įstaigai „Socialinis taksi“ vadovaujantis Liutauras Vičkačka patvirtino, jog socialinio taksi paslauga panevėžiečiams praktiškai nebeteikiama nuo šių metų pradžios.

„Baigėsi mūsų projektui skirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimas. Kitiems metams tikimės finansavimo iš pačių savivaldybių, tačiau tikrai žinome tik tiek, kad ir toliau vežiosime vilniečius bei alytiškius. Su Panevėžio savivaldybe kol kas jokios sutarties dėl apmokėjimo už neįgaliųjų vežiojimą nesame sudarę“, – kalbėjo L. Vičkačka.Kainas vadina kosminėmis

L. Vičkačka skaičiuoja, jog tam, kad neįgalieji toliau gautų paslaugą, metams reiktų iki 35 tūkstančių eurų. Kol nėra finansavimo, panevėžiečiams pasiūlyta socialinio taksi paslaugomis naudotis komercinėmis kainomis.

Verslo atstovas jas vadina nemažomis, o patys neįgalieji – kosminėmis.

Už socialiniu taksi Panevėžyje nuvažiuotą iki penkių kilometrų atstumą dabar prašoma dešimties eurų. Nuvažiuoti penki–dešimt kilometrų įvertinti 15 eurų, 10–15 kilometrų kelias – 20-ia eurų. Jei vykstama dar toliau, už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą reikia primokėti po eurą. Už pagalbą neįgaliajam nulipti ar užlipti laiptais prašoma euro.

Be pavėžėjimo neliko

Panevėžio savivaldybės Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė patvirtino, kad pasibaigus ministerijos finansuotam projektui, kai prie neįgaliųjų pavėžėjimo Savivaldybei teko finansiškai prisidėti nedidele dalimi, ši socialinio verslo paslauga neberemiama.

Pasak vedėjos, šiuo metu Savivaldybė svarsto skelbti viešųjų pirkimo konkursą tokiai paslaugai pirkti.

Kita vertus, R. Urbonavičienė atkreipė dėmesį, kad panevėžiečiams dabar ją teikia miesto Socialinių paslaugų centras.

Jo vadovė Lina Kazokienė patikino, jog visi sunkiai judantys žmonės, neturintys, kas padėtų nuvykti į reikiamą vietą, gali kreiptis į šį centrą pavėžėjimo paslaugos. Tam įstaiga turi dešimt automobilių ir jie nuolat būna įdarbinti.

Pasak L. Kazokienės, didžioji dalis centro automobiliais važinėjančių klientų – senjorai, sunkiai judantys dėl senatvės ar ligų. Pagrindinė jų kelionių vieta – Panevėžio bei didžiųjų Lietuvos miestų gydymo įstaigos. Tie klientai, kurių mėnesio pajamos iki 314 eurų, už keliones nemoka, gaunantieji didesnes pajamas privalo susimokėti. Mokėjimo už pavėžėjimą suma taip pat priklauso nuo asmens pajamų.

„Iš tiesų toji suma – simbolinė“, – patikino L. Kazokienė.

Centro vadovė pridūrė, kad šie automobiliai negali atlikti taksi funkcijų – t. y. iškviesti prieš keletą minučių neatvažiuos. Pavėžėjimo paslaugą Socialinių paslaugų centre privalu užsisakyti iš anksto.

Gerokai pabrangusia socialinio taksi paslauga panevėžiečiai šiuo metu nesinaudoja. socialinistaksi.lt nuotr.

Norėtų vietinio

Dėl traumos sunkiai vaikštanti panevėžietė Skirmantė Zigmantienė pasakoja kelionei į polikliniką išsikvietusi Socialinių paslaugų centro automobilį.

„Puikiai žinau, kad pas mane atvykusi mašina turi neįgaliesiems skirtą keltuvą, tačiau vairuotojo nepriprašiau, kad leistų juo pasinaudoti. Kadangi į polikliniką vykau ne su vežimėliu, o rėmiausi į vaikštynę, liepė man ropštis į mašiną kaip lipa sveikieji. Įlipti neturėjau jėgų, palikęs mane vairuotojas išvažiavo nė neatsisveikinęs“, – teigė panevėžietė.

Apie nemalonų incidentą ji pranešė Socialinių paslaugų centrui. Moters buvo atsiprašyta.

Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas, vežimėliu judantis Jonas Dumša apgailestavo, kad neliko socialinio taksi. Tačiau ir jį išsikviesti nebuvo labai patogu.

Kad gautum socialinio taksi paslaugą Panevėžyje, tekdavo skambinti į Vilnių arba užsisakyti internetu.

„Geriausia būtų, jei atsirastų neįgaliesiems pavėžėjimo paslaugą teikianti įmonė, kurios ne tik automobilis bei vairuotojai, bet ir administracija dirbtų Panevėžyje. Mieste taksi paslaugas teikiančios įmonės irgi galėtų įsigyti automobilį su neįgaliojo vežimėliui skirta vieta“, – svarstė J. Dumša.

 

Exit mobile version