Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad turimų įrankių valdant rizikas kaistančioje nekilnojamojo turto rinkoje gali ir nepakakti, todėl jis imtis galimų priemonių paragino ir atitinkamas valdžios institucijas. Kaip vieną iš priemonių Vyriausybei, LB pasiūlė nekilnojamojo mokesčio plėtrą, jį taikant ne tik prabangiam ar komerciniam nekilnojamajam turtui.
„Lietuvos banko manymu, nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti visuotinis ir socialiai orientuotas. Mes turime žemės mokestį, mes turime komercinį nekilnojamojo turto mokestį. Dabar siūlymai yra apie trečią kategoriją – gyvenamojo, nekomercinio nekilnojamojo turto mokestį“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Pasak LB valdybos pirmininko, tokia priemonė ne tik leistų surinkti papildomų lėšų į biudžetą, tačiau galėtų prisidėti vėsinant NT rinką. Pasak jo, nekilnojamojo turto mokestis leistų šiuo būdu sumažėjusią paklausą priartinti prie pasiūlos.
„Tai yra svarbu ne tik kaip valstybės ar savivaldybių biudžeto pajamų šaltinis, bet tai atlieka ir kitus vaidmenis, tokius, kaip nekilnojamojo turto rinką stabilizuojančius vaidmenis. Tai leidžia atlaisvinti nepanaudotą nekomercinio nekilnojamojo turto potencialą ir taip sumažinti įtampas NT rinkoje, ypač, kai matome, kad iš pasiūlos pusės yra trikdžių arba pasiūla nepakankama, o paklausa yra didelė“, – aiškino jis.
G. Šimkus pabrėžia, kad apmokestinant NT šiuo mokesčiu taip pat būtų atsižvelgiama į jo vertę, todėl siūlomas mokestis didžiųjų miestų gyventojams sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionų gyventojams būtų apskritai simbolinis.
„Kai sakoma „visuotinis“, tai, be abejo, taikoma visam be išimčių turtui, bet kartu ir socialiai orientuotas. Tai nereiškia, kad visas turtas, visos vertės yra apmokestinamos vienodai. Galima nustatyti neapmokestinamosios turto vertės kartelę, kur labiausiai pažeidžiami gyventojai šito mokesčio galėtų ir nemokėti. Jis turėtų būti progresinis, priklausytų nuo vertės. Didžiausią mokestį, be abejo, mokėtų tie, kurie gali susimokėti. Valdantys didelės vertės, prabangų turtą“, – tvirtino G. Šimkus.
ELTA primena, kad paramą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėjai išsakė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į NT kaip į geresnį mokestį negu daugelį kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja, ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldybių atitinkamai kompetencijų įgalinimo manau, kad bus pristatyti kažkada jau netrukus. Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, tą padarys“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.
„Tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda ir infrastruktūros poreikis, o tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda – reikalingos gatvės, paslaugos, kita infrastruktūra“, – tikino ji.
Premjerė pažymėjo, kad toks mokestis galėtų padėti sumažinti ir nekilnojamojo turto rinkoje kylančias įtampas.
„Kitas dalykas, jis taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai vertinant, ar verta įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su būtinaisiais žmogaus poreikiais, poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – aiškino I. Šimonytė.