Sekmadienio pavakare Signatarų kalnelyje Vilniaus Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė Lietuvos laisvės šauklys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras panevėžietis Julius Beinortas. Signataro gyvybė užgeso vasario 13-ąją, tepraėjus vos dviem dienom po 76-ojo gimtadienio.
Išlydėti į paskutinę kelionę J. Beinortą rinkosi artimieji, draugai, bendražygiai bei minia panevėžiečių. Panevėžio savivaldybės salė, kurioje buvo pašarvotas velionis, skendėjo baltų gėlių jūroje, o ekrane rodomos J. Beinorto gyvenimo akimirkos, užfiksuotos nuotraukose. Būtent toks – nepailstantis kovotojas dėl laisvės, savo šalies patriotas ir neeilinė asmenybė J. Beinortas liks jį pažinojusiųjų atmintyje.
Kelis dešimtmečius kartu su J. Beinortu dirbusi Birutė Giedrikienė teigė, kad tai buvo didis Lietuvos patriotas. Niekada neišsižadėjo savo idėjų ir principų, gyvenime vadovavosi krikščioniškomis vertybėmis. Ilgametis J. Beinorto bendražygis Jonas Laučius savo atsisveikinimo kalboje J. Beinortą palygino su lietuvišku ąžuolu – toks pat dvasiškai stiprus, nepalaužiamas ir be galo taurus.
Tarybos narys Rytis Mykolas Račkauskas kalbėjo, kad velionis bendražygių atmintyje liks kaip bekompromisis patriotas, taurus žmogus.
„Deja, nebeišvysime tavo šypsenos, nepajusime tavo rankos paspaudimo, nebeišgirsime drąsinančio žodžio, įdomių įžvalgų ar tiesiog gyvenimiško patarimo. Tačiau visada liksi mūsų širdyse ir gyvensi savo darbais”, – kalbėjo R. M. Račkauskas.
Kovotojas už laisvę
Miesto Tarybos narys Vitalijus Satkevičius teigė, kad Dievas įvertins nueitą J. Beinorto gyvenimo kelią, o mes turėsime puikų pavyzdį, koks turi būti lietuvis, politikas ir žmogus.
Velionio bendražygis Stasys Stryla pastebėjo, kad Lietuvai sausis, vasaris ir kovas – ypatingai svarbūs, tačiau šiais mėnesiais į amžinybę tenka palydėti ir labai svarbius mūsų šaliai žmones. J. Beinortas buvo šviesuolis, puoselėjęs lietuvybę, kovotojas už žmonių teises. Nors kartais likdavo nesuprastas, tačiau nestokojo ryžto ir tapo vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų.
„Tikiuosi, kad Lietuva ir Panevėžio kraštas neužmirš jo nuopelnų lietuvybei”, – sakė S. Stryla.
Laikinai Panevėžio mero pareigas einantis vicemeras Aleksas Varna taip pat kalbėjo, kad J. Beinortas buvo šviesus, darbštus, talentingas, reiklus žmogus, jis labai gerbė žmones, jų neskirstė ir stengėsi padėti visiems – dalino savo šviesą.
Į paskutinę kelionę bendražygį išlydėjęs Panevėžio vicemeras Petras Luomanas kalbėjo, kad J. Beinortas, matydamas okupacinės valdžios melą, apgaulę, žmogaus orumą žeminančią brutualią fizinę ir dvasinę prievartą, atgimimo priešaušrį pasitiko kaip pilietis, suvokiantis tėvynės Lietuvos ateities viziją.
„J. Beinortas man buvo ir liks darbštumo, kruopštumo, principingumo, pareigingumo, teisingumo pavyzdys, niekada nėjęs į kompromisus su savo sąžine ir niekam nepataikavęs”, – savo atsisveikinimo kalboje sakė P. Luomanas.
Po atsisveikinimo su J. Beinortu ir bendražygių garbės sargybos, velionio karstas, apdengtas Lietuvos trispalve, palydėtas į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą, o iš ten – į Vilniaus Antakalnio kapines.
