-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiuo metu Šaulių sąjungai priklausančiame, valstybės saugomo kultūros paveldo statusą turinčiame statinyje pradėtos remontuoti patalpos.
Šauliai taip pat svarsto galimybę nebepratęsti kitąmet pasibaigsiančios nuomos sutarties su Juozo Miltinio epochos pradžią menančiame pastate įsikūrusiomis tapetų ir statybinių medžiagų parduotuvėmis.
„Tos jų iškabos Panevėžį išgarsinusį senąjį teatrą daro pajuokos objektu“, – pripažino Panevėžio savivaldybės paveldosaugininkė Loreta Paškevičienė.
1891-aisiais pastatytas, dabar Respublikos gatvės 77-uoju numeriu pažymėtas buvęs teatro pastatas išskirtiniu bei saugotinu pripažintas dar sovietmečiu, kai tuomečiai istorijos sergėtojai 1973-iaisiais jį įrašė į Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą.
Tada teatras iš šio pastato jau buvo iškeltas, o jame veikė Panevėžio kultūros rūmai. Juose buvo kuriami operečių ir lėlių teatrų spektakliai, gyvavo pučiamųjų orkestras, estradinis ansamblis, veikė įvairūs būreliai.
1986-aisiais pastatas pripažintas avariniu ir visa veikla jame sustojo.
Po ketverių metų šis turtas grąžintas Šaulių sąjungai, kuriai priklausė dar tarpukariu.
O 1993-iaisiais jis paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldu.
„Nors valstybės saugomas, pastatas yra apgailėtinas ir iš išorės, ir iš vidaus. Jau kone visiškai sunykusi salė, kurioje buvo žiūrimi režisieriaus Juozo Miltinio pastatyti vaidinimai. Nėra geresnės ir kitos patalpos. Iš išorės ne tik apgailėtinu, bet ir pajuokos objektu jį daro iškabos ant fasado. Jei taip bus ir toliau, greitai visi ir pamirš, kad tai kultūros reikmėms skirtas statinys, žinos jį kaip dažų ir padangų parduotuvę“, – liūdnai konstatavo L. Paškevičienė.
G. Kartano nuotr.
Vilčių, kad Panevėžio istorijoje reikšmingas statinys nepraras savo prasmės, teikia Šaulių sąjungos planai.
Jos atstovas L. Paškevičienę patikino, kad esama planų buvusiame teatre veikiančias parduotuves iškraustyti, o reklamą nukabinti. Tada, anot specialistės, būtų parodyta pagarba istorijai ir dėmesys valstybės saugomam kultūros paveldo objektui.
„Šaulių sąjungos rinktinės Panevėžyje vadovams ne sykį esu kalbėjusi, kad šiame istoriniame pastate veikiančios parduotuvės, o ypač iškabos ant fasado, rodo nepagarbą istorijai. Išgirsdavau atsakymą, kad su verslu sudarytos sutartys, jų nutraukti nėra galimybės. O neseniai išgirdau, kad dalies pastato nuomos sutartys baigiasi, tad svarstoma jų nebepratęsti. Tai gera žinia Panevėžiui“, – teigė paveldosaugininkė.
Neseniai ji pati apsilankė šiame istoriniame pastate. Labiausiai apgailėtinai atrodo salė, kurioje kitados vykdavę garsieji J. Miltinio pastatyti spektakliai.
Varganos ir kitos erdvės. L. Paškevičienė atkreipė dėmesį, kad į nešildomą pastato dalį įsimetė pelėsis.
Dar 2016-aisiais pastatą apžiūrėję ir jo būklę įvertinę kultūros paveldo žinovai konstatavo, kad jo išorė patenkinama, tačiau medinių grindų bei parketo būklė įvertinta kaip bloga. Nustatyta, kad nekokia ir tamsiai žaliu aksomu apvilktų žiūrovų salės medinių krėslų būklė, nemažai jų sunykę.
Krėslai iki šios dienos stovi sustatyti 20-ia eilių – taip, kaip ir tuomet, kai salės gale, pasakoja, per spektaklius kosčiodavo J. Miltinis, šitaip duodamas ženklą vaidinantiems aktoriams.
„Puikiai suprantu, kad Šaulių sąjunga neturi lėšų kapitališkai sutvarkyti šį valstybės saugomą pastatą. Bet šiuo metu jame vyksta kosmetinis remontas, kuriam nereikia paveldo specialistų leidimų. Kiek žinau, ateityje planuojama taip pat patvarkyti išorę“, – teigė L. Paškevičienė.
Jos žiniomis, Šaulių sąjunga turi planų tvarkyti ir aplinką, bent jau pakeisti šaligatvių dangą.
Respublikos gatvės 77-ajame pastate veikiančios Lietuvos šaulių sąjungos Antano Smetonos 5-osios rinktinės vadas, atsargos kapitonas Audrius Mordasas patvirtino, kad buvusiame teatre tikrai atliekamas vidaus remontas.
Tačiau, pasak vado, galutinis sprendimas dėl parduotuvių iškraustymo kol kas nėra priimtas.
„Patalpų nuomos sutartis baigiasi 2024-aisiais. Pagausėjus rinktinės gretoms, mūsų veiklai patalpų jau ėmė trūkti, tad svarstomas klausimas dėl sutarties su nuomininkais. Kol kas sprendimas nėra priimtas“, – teigė A. Mordasas.
Anot jo, apgailėtina toji pastato dalis, kurioje veikė žiūrovų salė, kitos patalpos, vado nuomone, patenkinamos ir naudojamos. Šiuo metu remontuojama dalis kabinetų.
Per savo vadovavimo rinktinei metus A. Mordasas teigia gavęs vienintelį pasiūlymą įveiklinti pastatą. Prieš keletą metų į jį yra kreipęsi buvę Juozo Miltinio dramos teatro vadovai – svarstė apie galimybę istorinėje vietoje vėl rodyti spektaklius.
Tačiau šiuo klausimu, pasak A. Mordaso, tolyn nebuvo pažengta, nes nebeliko anos teatro valdžios.
Rinktinės vadas pabrėžė, jog Šaulių sąjunga tebėra atvira pasiūlymams. Jei kas norėtų įsigyti šį Šaulių sąjungai priklausantį pastatą ar galbūt keisti į kitą, tokie klausimai būtų svarstomi. Šiuo metu šildoma tik dalis pastato.
G. Kartano nuotr.
Istorinis pastatas Respublikos gatvėje nuo seno buvo svarbus kultūros ir meno židinys.
Nors panevėžiečiai jį vadina senuoju miesto teatru, šio statinio istorija kur kas ilgesnė.
Pastatytas 1871-aisiais jis tarnavo kaip mielių ir spirito fabriko šaltkalvių dirbtuvės. Aktyvėjant Panevėžio kultūriniam gyvenimui, 1913-aisiais šio fabriko savininkas Stanislovas Montvila buvusiose dirbtuvėse įrengė teatro salę ir pastatą perdavė miesto bendruomenei.
Po vienuolikos metų, kaip teigia Kultūros paveldo departamento surinkta medžiaga, teatras buvo sekvestruotas – perduotas valstybės reikmėms. Valstybė jį atidavė Šaulių sąjungai. Tad kitąmet sueina šimtas metų, kai šis pastatas priklauso šauliams.
Tačiau politiniai įvykiai Lietuvoje klostėsi taip, kad okupacinė sovietų valdžia 1940-aisiais Šaulių sąjungą panaikino, jiems priklausantį pastatą nacionalizavo ir dar tais pačiais metais atidavė J. Miltinio įkurtam Panevėžio dramos teatrui.
1940-ųjų kovo 15-ąją jame parodytas pirmasis šio teatro vaidinimas – Nikolajaus Pogodino „Sidabrinis slėnis“.
Paskui Panevėžio teatras bei jo vaidinimai tapo legenda ir ji sklando iki šiolei. Respublikos gatvėje teatras gyvavo 28-erius metus, kol išsikėlė į naujus rūmus Laisvės aikštėje.
Citata:
„Greitai visi ir pamirš, kad tai kultūros reikmėms skirtas statinys, žinos jį kaip dažų ir padangų parduotuvę.“ L. Paškevičienė
G. Kartano nuotraukos
Nors saugomas valstybės, Panevėžiui reikšmingas senojo teatro pastatas atrodo apgailėtinai.
Istorinio pastato savininkė Šaulių sąjunga prasitaria svarstanti, ar nevertėtų atsisveikinti su ilgamečiais nuomininkais.
Komentarai
-
- Henrikas
- 00:03 2023.11.23
-
- Henrikas
- 00:25 2023.11.23
Rodyti visus komentarus (2)Buvo mielių fabrikas, kai Paškevičienės dar nebuvo, tada buvo teatras, atėjo Paškevičienė vaikas būdamas, dabar paseno, atėjo nusipirkti voniai lentelių. Numirs Paškevičienė o ten bus kereivinės, bet jai jau nebereikės… Nei reikėjo, nei reikia nei reikės, nebėra ten ten teatro, nuo ten neprasidėjo teatras nei ten jis pasibaigs, pajuoka tu pajuoka.
Matai ką sovietai tavo daro, tikriausiai nori ten grįžti. Beje kas ten bus? Teatrą atstatysi? Ar visiškai langus užkalsi? Ar ten bus kareivinės tavo mylimiems sovietams taikytis?