Gruodžio 24-osios vakarą, patekėjus pirmajai žvaigždei, visa Lietuva sėda prie stalo. Mat stalas ir yra pagrindinis šios šventės akcentas. Visas ritualas, visos apeigos, visi papročiai sukasi apie jį.
Savo pašnekovų šįkart klausiame: ar laikotės senosios Kūčių vakaro tradicijos, pasak kurios, ant stalo privalo būti simbolinę reikšmę turinčių 12 patiekalų? Be kokio patiekalo neįsivaizduojamas jūsų Kūčių stalas? Galbūt yra toks, kuris jau daugybę metų jūsų šeimoje perduodamas iš kartos į kartą?
Gita LAURINAVIČIŪTĖ
Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė
Kūčių vakarienė mūsų šeimoje yra tokia, kokią ją įprasmino seneliai. Pagrindinė tradicija – visa šeima ir artimieji kartu. Šeimos moterys ir vyrai ruošia stalą, vaikai skaičiuoja patiekalus. Jų niekuomet nebūna mažiau nei 12. Gali būti daugiau, bet ne mažiau.
Po balta Kūčių stalo staltiese paklojama saujelė šieno, padedamas kryželis ir tuščia lėkštutė mus palikusiems. Vakarienė visuomet prasideda nuo maldos ir padėkos gausai, o laužant kalėdaitį kiekvienam asmeniškai palinkima sėkmingų ateinančių metų.
„Vakarienė visuomet prasideda nuo maldos ir padėkos gausai.“
Aguonų pienas su kūčiukais mūsų šeimoje pirmas patiekalas, kuris lyg simboliškai suteikia pradžią vakarienei. Žinau, kad kai kuriose šeimose aguonpienis būna kaip desertas, t. y. po visos vakarienės, o pas mus kitaip, taip, kaip paliko seneliai.
Po to valgomi kiti patiekalai, kurie visuomet būna ant Kūčių stalo: žuvis, silkė, grybai, kisielius. Visuomet ant stalo yra medaus, kuris simbolizuoja sveikatą ir energiją, riešutų, kurie, tikimės, reiškia laimę bei sėkmę, obuolių, laikomų meilės, gausos ir vaisingumo simboliu.
Rūta IVANAUSKIENĖ
„Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ redakcijos Platinimo skyriaus vadovė
Aš – žemaitė, mano vyras – aukštaitis, o Panevėžyje gyvename 28-erius metus.
Visas Kūčių tradicijas atsinešiau iš savo tėvelių ir šeimoje laikomės žemaitiškų, o ne aukštaitiškų. Anksčiau Kūčias švęsdavome Žemaitijoje pas mano tėvus. Per Kūčias būdavo daug žmonių, susirinkdavo giminė, turėjo būti daug ir maisto visiems sočiai pavalgyti. Juk tądien ir vaikai, ir suaugusieji valgydavome tik vieną kartą per dieną – daugiau nebūdavo kada.
Kūčių patiekalus ruošdavome visa šeima – ir vaikai, ir seneliai. Vienas senelis specialia mašina maldavo aguonas aguonpieniui. Kartu gamindavome cepelinus, įdarytus aguonomis. Jie – mūsų pagrindinis karštasis Kūčių patiekalas.
„Patiekalus ir tradicijas išsaugojome pusiau aukštaitiškoje, pusiau žemaitiškoje šeimoje.“
Ant stalo būna ir tradiciniai šaltieji patiekalai – silkė, grybai, virtos pupelės, pupos, virti kviečiai su medumi. Ant Kūčių stalo būtinas ir antras karštasis patiekalas – virtos su lupenomis bulvės. Jas valgome su kanapių sėklomis, cibulyne. Kanapių galima užsiberti ir ant silkės ar grybų.
Jau septyneri metai, kai Kūčių Žemaitijoje nebešvenčiame. Tą darome namuose Panevėžyje, bet tuos pačius patiekalus ir tradicijas išsaugojome pusiau aukštaitiškoje, pusiau žemaitiškoje šeimoje. Vyras labai gerai priima žemaitiškas tradicijas. Jis net prašo, kad padaryčiau cibulynės, klausia, ar jos bus.
O čia mano svarbiausi Kūčių patiekalai.
Cepelinai su aguonomis
Reikės: cepelinų tešlos masės, aguonų, cukraus.
Pirmiausia pasiruoškite aguonų įdarą. Išmirkytas aguonas gerai sumalkite ir iš jų paruoškite aguonų pieną. Likusias nukoštas aguonas sumaišykite su cukrumi. Jomis įdarykite cepelinų masę ir išvirkite. Patiekite su aguonų pienu.
Kanapių sėklos su virtomis bulvėmis
Reikės: 100 g kanapių, pusės galvutės svogūno, druskos, virtų su lupenomis bulvių.
Kanapių sėklas pakepinkite kelias minutes, vis pamaišydami ant silpnos ugnies, kol pasklis malonus riešutų kvapas. Vis paragaukite, kad neperkepintumėte. Atvėsusias sumalkite kavamale. Sumaišykite su smulkintu svogūnu, pagardinkite druska.
Patiekite su karštomis su lupenomis bulvėmis ir cibulyne.
Cibulynė
Reikės: didelio svogūno, maždaug 2 stiklinių virinto šalto vandens, pipirų, pusės sūdytos silkės, virtos mažos bulvės, druskos.
Seniau šiam patiekalui būdavo naudojama apkepta krosnyje silkės galva molyje.
Taigi, silkės galvą arba sūdytos silkės filė apkepinkite sausoje keptuvėje iš abiejų pusių, kol iškeps. Šakute ją sutrinkite kartu su virta bulve. Sudėkite į dubenį su smulkintu svogūnu ir dar kartą pertrinkite. Po truputį pilkite virintą šaltą vandenį ir maišykite. Pagardinkite druska ir pipirais.
Evaldas ŽALIUKAS
Virtuvės šefas
Kai yra galimybė, laikausi tradicijos Kūčioms gaminti 12 patiekalų.
Mano entuziazmas labiau susijęs su darbo specifika. Kadangi gaminu darbe, kartais grįžus namo man jau nebe iki dvylikos patiekalų būna.
Žmonės sureikšmina maistą, sureikšmina dovanas, bet pamiršta šventės esmę. Nepaisant to, kad mano profesija – virtuvės šefas, man labiau svarbūs dvasiniai dalykai nei kokia silkė ant stalo. Ne maistas esmė, o artimi žmonės, dalinimasis kalėdaičiu prie stalo.
„Žmonės sureikšmina maistą, sureikšmina dovanas, bet pamiršta šventės esmę.“
Mes turime savo šeimos receptų. Tai yra močiučių palikimas. Vienas tokių – marinuota silkė su cinamonu. Man jau per 50 metų, kiek atsimenu, tiek ši silkė yra ant Kūčių stalo. Aš ir pats ją gaminu. Recepto jokio nėra. Tiesiog imama silkės filė, supjaustoma taip, kaip kiekvienam patinka. Užvirinamas vanduo, atvėsinamas, įpilama acto, gausiai įberiama malto cinamono, keli gvazdikėliai, truputėlis cukraus. Kai visa tai pravėsta, užpilama ant silkės. Dar reiktų įpilti truputį gero aliejaus ir palaikyti bent kelias valandas. Paprastai tą padarome iš vakaro. Į silkę dar dedama nemažai raudonojo arba baltojo pjaustyto svogūno.
Močiučių jau nebėra, avižų kisieliaus nebeverdame, bet per Kūčias turime silkę, taip pat vienaip ar kitaip paruoštų grybų, dar didelių šutintų pupų.
Gindrita Želnytė
Grožio specialistė
Užaugau gausioje šeimoje, esame keturios seserys ir brolis. Anksčiau Kūčioms visada susirinkdavome pas mamą. Jai jau 83-eji ir dabar kasmet su seserimis keičiamės, tai pas vieną, tai pas kitą renkamės. Visi suvažiuojame šeimomis, net ir gyvenantieji užsienyje Kūčioms būtinai sugrįžta. Prie stalo susėda gausi mūsų kompanija – apie tris dešimtis žmonių, iki pačių mažiausių.
Šįmet rinksimės pas sesę.
Kūčių stalas tradicinis, būtinai 12-os patiekalų. Mano didžiausias gardėsis – mamos gaminti virtinukai su grybais. Nieko skaniau nėra. Pati negrybauju, bijau erkių. Prigrybauja mama.
Mėgstu viską, kas susiję su grybais, pavyzdžiui, silkę.
„ Kūčių burtų mes nė nebandome. Manome, kad žmogus yra pats savo likimo kalvis.“
Dar patinka su svogūnais ir morkomis marinuota silkė, žuvis su pakepintais migdolų riešutais. O Kūčių desertas – virti kviečiai, pagardinti medumi.
Ir kaipgi be naminių kūčiukų! Pati jų nekepu, bet mama kasmet labai daug prikepa.
Prie kūčiukų labai tinka ir aguonpienis, ir tradicinis lietuviškas spanguolių kisielius.
O štai Kūčių burtų mes nė nebandome. Manome, kad žmogus yra pats savo likimo kalvis.
Užtat keičiamės dovanomis. Nustatome tam tikrą sumą, kad nebūtų nei daugiau, nei mažiau, ir, jau turėdami dovaną, Kūčių vakarą traukiame lapelius, kam ją įteiksime.
Kūčios, Kalėdos yra didžiausios mūsų šeimos šventės. Kad ir kur būtume, kad ir ką veiktume, kaip begyventume, bet Kūčių vakarą turime praleisti kartu.