Šį kartą panevėžiečių klausiame, o kada juos aplanko kalėdinė nuotaika? Kada ją pradeda patys kurti? Ar gali Kalėdos ateiti per anksti ar per vėlai?
Asta SARAPIENĖ
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos komunikacijos specialistė
Man Kalėdos pirmiausia siejasi su gerumu, šiluma ir šviesa tamsiuoju metų laiku.
Šventinės nuotaikos užuominos aplanko skirtingai. Pavyzdžiui, tada, kai neerzina kalėdinė popmuzika (šiemet tai buvo netikėtai išgirsta mano nemėgstama Marajos Keri daina „All I Want for Christmas is You“). Vadinasi, jau laukiu. Jau norisi šiltų, paprastų, mielų, cinamonu ir gvazdikėliais kvepiančių knygų. Taip šiemet laiku į rankas nukrito Lauros Madeleine „Katė, išgelbėjusi Kalėdas“.
„O kada laikas kalėdinei dvasiai, nuotaikai, pagaliau atributikai? Manau, apie tai neturėtume diskutuoti.“
O namus Kalėdoms puošiu prasidėjus gruodžiui. Nes šventės pojūčio norisi ilgesnį laiką.
Manau, kad mes, lietuviai, pernelyg bijome džiaugtis. Bijome ilgiau jaustis laimingi. Mums atrodo, kad atviras, nevaržomas džiaugsmas kelia pavydą, netgi nepriimtinas, tarsi už laimę galime būti nubausti ar ji iš mūsų bus atimta.
Galbūt taip susiklostė istoriškai. Juk ilgai gyvenome tikrai sudėtingomis sąlygomis. Galbūt įtakos turi ir geografinė padėtis. Juk ten, kur daug saulės, – ir žmonės kitokie.
O kada laikas kalėdinei dvasiai, nuotaikai, pagaliau atributikai? Manau, apie tai neturėtume diskutuoti. Tada, kai jis atrodo tinkamas būtent TAU ir tavo artimiausiems. O prekybininkų užduotis – spėti su mūsų norais.
Normundas FIGURINAS
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas
Kalėdinė nuotaika paprastai mane apima baigiantis adventui. Visą adventą bažnyčioje paprastai vyksta tikrai intensyvus gyvenimas. Jam baigiantis, man pavyksta bent trumpam stabtelėti, peržvelgti nubėgančius metus, pagalvoti apie būsiančius. Tas stabtelėjimas ir padvelkia Kalėdomis, jų dvasia pasibeldžia į širdį.
Nemokėčiau žodžiais nupasakoti mane apimančios kalėdinės nuotaikos. Pajuntu, kad žmonės tampa geresni, supratingesni, atidesni, ir dėl to pasidaro gera.
Prie kalėdinės nuotaikos prisideda tai, kad per adventą dažniau nei įprastu metu būnu pakviečiamas pas ligonius, prašoma palaiminti namus. Nuėjęs atlikti šių patarnavimų, išgirstu, kaip labai žmonės laukia Kalėdoms sugrįžtančių artimųjų. Bent kelioms dienoms jie atvyksta iš kitų miestų, parvažiuoja iš kitų šalių. Ta džiugi laukimo nuotaika persiduoda ir man.
„Man toks skubinimas atrodo kaip noras užbėgti joms už akių.“
O į klausimą, kada tikrasis Kalėdų laikas, atsakyčiau, kad jis tada, kai ateina Kalėdos. Nors jų data pasirinkta simbolinė, bet ji siejama su svarbiu krikščionybės įvykiu – Išganytojo gimimu. Ir mes tai švenčiame kasmet tuo pačiu laiku.
Suprantu prekybininkus, kurie būsiančias Kalėdas mums primena kone prieš du mėnesius. Man toks skubinimas atrodo kaip noras užbėgti joms už akių. Taip elgdamiesi mes vejame patys save, įsisukame į verpetą, iš kurio sunku išeiti.
Tad gali būti, kad prieš kelis mėnesius pradėję gyventi Kalėdomis, pražiūrėsime tikrąsias Kalėdas.
Gintaras SKUMBINAS
Pagoniško tikėjimo puoselėtojas
Namus ir eglutę dažniausiai puošiame per Kūčias, tik dovanomis stengiamės pasirūpinti kiek anksčiau. Vos pasibaigus Helovinui neskubame į tą kalėdinę karštinę. Tos manijos ar panikos mūsų šeimoje tikrai nebūna.
Žinoma, kalėdinio šurmulio paskutinėmis dienomis neišvengiame, juk reikia paruošti stalą, pasitikti svečius, taigi parduotuvių aplenkti nepavyksta.
Suprantama, kad prekybininkų tikslas – kuo daugiau uždirbti, o kiekvieno pasirinkimas – atsispirti tai komercijai arba ne. Ir vaikams aiškiname, kad tikroji Kalėdų prasmė – ne tas šurmulys ar dovanos. Ši šventė turi kitokią prasmę. Juk anksčiau niekas kiniškų žaisliukų nedovanodavo – dovanodavo atsiprašymą, atleidimą, gerą žodį, padėką – tai, kas yra pamatiniai Kalėdų šventės dalykai.
„Tos manijos ar panikos mūsų šeimoje tikrai nebūna.“
To vienadienio šlamšto turėtų būti kuo mažiau, šventės prasmė yra dovanoti dėmesį ir laiką brangiems ir artimiems žmonėms, atleisti ar atsiprašyti, jeigu kas buvo ne taip. Bent jau prieš Kalėdas būtina pasakyti „atsiprašau“.
Dažnai paskęstame materialiuose dalykuose, o visam tam labai imlūs vaikai, ir pamirštame tikrąją šios šventės esmę.
Žinoma, vaikams labai smagu gauti dovanų. Ir seneliai, ir mes norime nustebinti vaikus. Bet dovanos turi būti prasmingos, apgalvotos, tokios, apie kurias ilgai svajota ir jų siekta, o ne koks vienadienis pigus kiniškas niekutis.
Visa Kalėdų prasmė tikrai ne blizgūs plastikiniai daikčiukai.
Indrė STULGAITĖ-KRIUKIENĖ
Stiklo menininkė
Nustebau dar spalio pabaigoje Vilniuje pamačiusi, kad parduotuvės jau pradėjo ruoštis Kalėdoms.
Gal nepopuliariai pasakysiu, bet man nėra šventinės nuotaikos, jei Kalėdos pradedamos švęsti prieš pusantro mėnesio. Namuose labai stengiuosi tempti iki paskutinio. Mano vaikystėje eglė būdavo puošiama Kūčių vakarą. Tą tradiciją stengiuosi saugoti. Dukra norėtų anksčiau papuoštų namų, todėl šventinę nuotaiką namuose pradedame kurti likus bent savaitei iki Kalėdų.
Kai miestas papuošiamas gruodį, dar pusė bėdos, bet tik ne lapkritį.
„Man gaila, kad šventės paverčiamos komercija.“
Suprantu parduotuvių ankstyvą reagavimą į šventes. Joms reikia suaktyvinti prekybą. Bet aš į kalėdinę atributiką lentynose žiūriu neutraliai. Man nereikia daug daiktų. Man gaila, kad šventės paverčiamos komercija. Tai labai jaučiasi. O blogiausia jaunam žmogui. Jei dar ir tėvai nepaaiškina, kokia yra tikroji Kūčių, Kalėdų prasmė, komercija jį labai greitai įsuka.
Pastaraisiais metais dovanos mūsų šeimoje perkamos vaikams, paaugliams. O man gera gauti tokią dovaną, kuri yra apie mane. Net ne materialų dalyką, pavyzdžiui, bilietą į koncertą, spektaklį – dovaną, paremtą emocija, prisiminimais.
Kadaise gimtadienio proga esu gavusi eilėraštį. Tą ketureilį iki šiol tebesaugau.