Sovietiniais laikais, kai man buvo 18 metų, studijavau režisūrą Klaipėdos konservatorijoje. Kartą po sėkmingos sesijos su kursiokais nutarėm atšvęsti.
Gėrimų parduotuvėje pamatėm naują alaus rūšį, kone dvigubai pigesnę už kitas. Nieko daug nemąstę čiupom iš karto dvi dėžes ir jau vakare bendrabutyje skambėjo gitara, vyko šokiai. Ryte kažkas iš kursiokų gerai pastudijavo etiketės užrašą ir atrado apačioje užrašą tokiomis mažomis raidelėmis: „nealkoholinis alus“. Neįtikėtina, tačiau vakar nuo to nealkoholinio buvo labai linksma ir net kai kas pasigėrė!
Visą straipsnį skaitykite sausio 8 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.