Technologijoms kosminiu greičiu tobulėjant ir užimant vis daugiau vietos bet kurio žmogaus kasdienybėje, besiplečiantys antenų miškai ant daugiabučių stogų kai kuriems kelia nejuokingą baimę. Visgi mobiliojo ryšio, televizijos, interneto tarnyboms stogus nuomojančios bendrijos atkerta, kad tai labai geras uždarbis visam namui. Radiotechninių objektų spinduliuotes reguliariai tikrinantys specialistai ramina, esą Panevėžyje ir šiame regione pažeidimų nenustatyta.
Pastaruoju metu mobiliojo ryšio atstovai drąsiai reklamuojasi, esą kur tik žemėlapyje besi tašką, ten tikrai bus interneto ryšys. Šiuolaikiniam žmogui tokios galimybės labai svarbios, tačiau aklinai interneto, mobiliojo ryšio ar televizijos bangomis užpildyta erdvė reiškia, kad aplinką skersai išilgai varsto kažkas nematomo ir neapčiuopiamo.
Panevėžietė Dariaus ir Girėno gatvės 29-ojo daugiabučio gyventoja pasakojo nesijaučianti ramiai dėl ant jų 50 butų pastato stogo pristatytų antenų. Pasak pašnekovės, nė vienas aplinkui stovintis namas jų tiek neturi.
O šiomis dienomis, pasak panevėžietės, ant namo keliamas dar vienas didelis „žėglis“. Gyventoja svarsto, kad nors vaikšto į bendrijos visuotinius susirinkimus, nepamena, kad nors kartą juos ebūtų kalbėta apie antenų statymą, niekas esą nerodo ataskaitų, kiek ryšio operatoriai moka bendrijai už vietos ant daugiabučių namų nuomą.
„Juk šitaip ne tik pažeidžiama stogo danga, bet gali būti kenksminga ir gyventojų sveikatai, nes kažin ar kas tikrina, kokią spinduliuotę tos visos antenos skleidžia. Man pačiai ir šeimos nariams nuolatos skauda galvas – ar tai nebus susiję su spinduliuote?“ – nuogąstauja panevėžietė.
Pasak sveikatos specialistų, daugybę antenų turinčiame Panevėžyje pradėjus elektromagnetinės spinduliuotės kontrolę nė karto nenustatyta, kad ji viršytų patvirtintas normas.
Bendrijai pelninga
S. Dariaus ir S. Girėno g. 29-ojo namo bendrijos pirmininkė Kristina Vaičiūnienė teigė, kad ant namo įrengtos trys signalus stiprinančios antenos: mobiliojo ryšio bei kabelinės televizijos. Visos šios konstrukcijos, pasak pirmininkės, atsirado anksčiau, nei ji prieš trejus metus ėmėsi vadovauti bendrijai.
„Leidimai statyti tas antenas bei pačių gyventojų pritarimas tam gautas dar prie ankstesnio pirmininko. O šiuo metu nieko naujo nerengiama – tik keičiama senoji antena“, – aiškino K. Vaičiūnienė.
Pati 12 namo aukšte gyvenanti moteris sako, kad jokio elektromagnetinės spinduliuotės poveikio nuo stogo nejaučianti. Dėl to jai nėra skundęsi ir kaimynai. O ryšio antenos, anot pirmininkės, bendrijai netgi ir finansiškai naudingos.
„Ryšio operatoriai moka pinigus bendrijai už nuomojamą stogo vietą. Uždarbis ganėtinai nemažas, užtenka namo remonto darbams – patiems gyventojams beveik nebereikia prie to prisidėti savomis lėšomis“, – tvirtino K. Vaičiūnienė.
Pažeidimų nenustatyta
Ryšio antenas ant gyvenamųjų pastatų ir jų dokumentaciją kontroliuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo Panevėžio departamento specialistai 2019 metais patikrino 70 radiotechninių objektų projektų Panevėžio apskrityje ir tiek pat su jais suderintų stebėsenos planų. Šiemet jau apžiūrėti dar 9 objektai.
„Skundų dėl tokių antenų sulaukiame labai retai. Prieš daug metų būta nuogąstavimų, kad žmonių sveikatai gali kenkti Panevėžyje, Aukštaičių gatvėje esantis objektas, bet tokie įtarimai nepasitvirtino“, – teigė NVSC Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Regina Abromaitytė.
Pasak sveikatos specialistų, daugybę antenų turinčiame Panevėžyje pradėjus elektromagnetinės spinduliuotės kontrolę nė karto nenustatyta, kad ji viršytų patvirtintas normas. O šios gerokai žemesnės nei kai kuriose kitose Europos valstybėse ir netgi mąstoma jas didinti.
„Kai tokių dalykų nesupranti, tai jie ir gąsdina. Girdim tokių pasakymų, jog dėl antenų kažkas blogai jaučiasi. Bet iš tiesų šitų bangų žmogus tiesiogiai nejaučia, taip pat nėra įrodymų, kad jos kenktų sveikatai. Daug labiau reikėtų nerimauti dėl mobiliojo ryšio telefono, jei juo naudojamasi itin dažnai“, – sakė R. Abromaitytė.
Ateina 5G
Kol kas specialistai ramina, kad antenų neverta baimintis, bet kas laukia, kai Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai užbaigs planuojamą naujos kartos 5G tinklo plėtrą šalyje, nesiryžtama prognozuoti.
Pasak R. Abromaitytės, artimiausiais metais antenų tinklas taps žymiai tankesnis, kartu atsiras dar daugiau radiotechninių objektų bei didės elektromagnetinės spinduliuotės srautai.
„Elektromagnetinės bangos, kaip ir kvapas, triukšmas, kai didėja, ima kliūti“, – patvirtino R. Abromaitytė.
5G tinklas pasieks žemiausias įdubas ir aukščiausius kalnus. Patobulintas ryšys ateityje valdys savavaldžius automobilius, dronus, kurie, pavyzdžiui, lydės jūsų vaiką į mokyklą ir net siųs nurodymus karvių šėrykloms fermose paduoti raguotojai šieno.
O dėl poveikio sveikatai naujos kartos ryšio kelius tiesiantys operatoriai tikina, kad technologine prasme esant 5G niekas nesikeis – lietuviai jau turi 2G, 3G ir 4G stotis, kurių galia, spinduliuotė, dažnis identiškos naujos kartos ryšiui.