Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinis Ignas Cimnolonskas dar kartą įrodė, kad Panevėžys yra tikrų tikriausia robotų sostinė.
Iš Estijoje vykusių tarptautinių robotų varžybų „Robotex International“ Ignas grįžo triumfuodamas – „Mini Sumo“ rungtyje jis su daugiau nei metus intensyviai tobulintu robotuku įveikė visus varžovus ir šiandien gali pelnytai vadintis čempionu.
Į viršų kėlė Trispalvę
Estijoje vykusiose tarptautinėse robotikos varžybose „Robotex International“, kuriose pečius surėmė robotų konstruotojai iš daugiau nei trisdešimties pasaulio šalių, – JAV, Brazilijos, Pietų Korėjos, Italijos, Kinijos, Kipro, Turkijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Indijos, Graikijos, Latvijos, Estijos ir daugelio kitų – Lietuvai atstovavo Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komanda.
Dalyviai varžėsi įvairiose rungtyse, demonstruodami inžinerinius sprendimus, išradingumą ir kūrybingumą.
Jaunuosius inžinierius lydėjo ir kovoms ruošė mokytojos Laura Kuchalskienė ir Klaudija Pelanytė.
Estijos sostinėje Taline robotų konstruktoriai susitiko, kad įsitikintų, kurio kurtas robotas yra vertas nugalėtojo vardo.
Po ilgų ir įtemptų kovų „Mini Sumo“ rungtyje varžovams nosis nušluostė ir 1-ąją vietą iškovojo panevėžietis gimnazistas, robotikos entuziastas Ignas Cimnolonskas.
Dėkingas komandai
I. Cimnolonskas pasakoja varžybose jautęsis ramiai. Tik artėdamas prie finišo pajuto, jog pradeda kaustyti jaudulys.
Tai tikrai nėra pirmasis toks Igno įvertinimas – jis jau daugybę kartų lipo ant robotų kovų nugalėtojų pakylos, yra apdovanotas kaip gabiausias Aukštaitijos sostinės moksleivis. Tačiau, kaip pats sako, šis kartas buvo kitoks.
„Žinojau, kad jei laimėčiau, tai būtų didžiausias mano pasiekimas robotikoje. Laimėjęs kovą pirmiausia ėjau paspausti ranką priešininkui, o tada neslėpdamas džiaugsmo nuskubėjau pas savo komandą. Džiaugiuosi, jog kovų metu iš jos gavau daug patarimų“, – kalba „Mini Sumo“ robotų rungties nugalėtojas.
Tokie laimėjimai, anot I. Cimnolonsko, itin motyvuoja judėti toliau ir siekti dar daugiau.
Po ilgų ir įtemptų kovų „Mini Sumo“ rungtyje varžovams nosis nušluostė ir 1-ąją vietą iškovojo panevėžietis gimnazistas, robotikos entuziastas Ignas Cimnolonskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Sujungė inžineriją ir programavimą
„Mini Sumo“ rungties tikslas – išstumti priešininką iš apvalaus 75 cm skersmens ringo.
Tai robotas turi daryti savarankiškai – tai reiškia, jog kovos metu roboto šeimininkas nevaldo, jis pats daro sprendimus ir visais būdais bando išstumti varžovą.
Prieš kovą sustačius robotus, jų operatoriai gali pasirinkti vieną savo iš anksto sukurtų programų. Jos leidžia robotui skirtingai reaguoti į priešininkus ir jų taktikas.
Tokiose kovose žiūrovai stebi unikalius roboto dizaino sprendimus, taktikas, apžaidimus, pajausti varžybų atmosferą, pasikalbėti su robotų kūrėjais.
„Mano roboto dizainas – gynybinis. Niekada nepuola priešininko, jis jo laukia. Robotas nuolat skenuoja aplinką, naudodamas atstumo jutiklius. Šią informaciją interpretuoja mikrovaldiklis – labai mažas, silpnas kompiuteris – ir valdo variklius pagal mano kurtą programą. Visa tai robotas sugeba padaryti šimtus kartų per sekundę“, – apie sudėtingus inžinerinius sprendimus pasakoja gimnazistas Ignas.
„Mini Sumo“ kovoje du svarbiausi žingsniai yra palįsti po priešininku su roboto priekyje įtaisytu peiliu ir tada išstumti jį su ganėtinai galingais varikliais.
„Mano sėkmės paslaptis, jog pasirinkau itin aštrų peilį, su kuriuo palindau po visais priešininkais. Be to, turėjau galingus variklius ir padangas, kurios garantavo itin gerą sukibimą. Dėl šių dalykų priešininką galėjau efektyviai išstumti už ringo“, – aiškina Ignas.
Kantrybė atsipirko
Anot robotikos entuziasto, kuriant įvairius robotus naudingiausias įrankis – 3D spausdintuvas. Su juo I. Cimnolonskas atspausdino visas detales, kurias susikūrė 3D modeliavimo programomis.
Visi mini sumo robotai turi būti lengvesni nei 500 gramų ir tilpti į 10×10 cm dėžutę, jų aukštis nėra ribojamas.
„Ilgą laiką svajojau apie mini sumo robotą, bet neturėjau pakankamai žinių ir patirties. Praeitų metų rudenį nusprendžiau priimti iššūkį ir pagaliau tokį sukurti. Tai truko du mėnesius intensyvaus darbo“, – pasakoja robotų kūrėjas.
Visgi jis patikina, jog tada robotas tikrai nebuvo toks geras, koks dabar yra.
„Jis turėjo daugybę problemų, todėl robotą tobulinau vasarą ir visus šiuos mokslo metus. Su juo dalyvavau jau daugiau nei aštuoneriose varžybose. Jose gavau daug patirties, pamačiau roboto dizaino klaidas ir problemas. Tai man leido ištobulinti jį iki dabartinio lygio“, – pasakoja Ignas.
Tokie robotai skirti parodyti savo galimybes, idėjas tiek elektronikos, tiek programavimo.
Robotų kovose žiūrovai stebi unikalius roboto dizaino sprendimus, taktikas, apžaidimus, pajausti varžybų atmosferą, pasikalbėti su robotų kūrėjais. I. Cimnolonsko asmeninio archyvo nuotr.
Robotų tvirtovėje
Juozo Balčikonio gimnazijos antrosios gimnazijos klasės moksleivis I. Cimnolonskas nuo vaikystės domisi technologijomis, visada mėgo kompiuterius.
Kai antroje klasėje atsirado galimybė lankyti robotikos būrelį, nė nedvejojęs į jį užsirašė.
Jau septintoje klasėje talentingas moksleivis pradėjo dalyvauti robotikos varžybose.
Jei galėtų, dabar I. Cimnolonskas Robotikos centre tikriausiai praleistų ištisas paras. Tai – jo antrieji namai.
„Man robotika patinka, nes galiu kurti naujas idėjas, dizainus, pasinerti į techninius reikalus, specifikacijas. Robotų kūryba – labai malonus procesas“, – tvirtina gimnazistas.
Anot jo, robotika, kaip ir bet kuri kita disciplina, ugdo kritinį mąstymą, skatina kūrybiškumą, verčia efektyviai išnaudoti savo laiką, gerina techninius įgūdžius ir moko ieškoti sprendimų realioms problemoms spręsti.
Todėl I. Cimnolonskas savo ateitį neabejotinai sieja su robotikos mokslais.
„Tai galėtų būti programavimas, inžinerija, elektronika ar kita panaši sritis“, – svarsto Ignas.
