Mokslininkų skaičiavimais, kokybiška renovacija daugiabučio gyvenimą pailgina maždaug trisdešimt metų. Tačiau ir suėjus tam terminui namas tarnaus dar ne vieną dešimtmetį, jeigu vėl bus atnaujintas ir modernizuotas. Aukšta statybinių medžiagų ir darbų kokybė – vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių pastato ilgaamžiškumą.
Tad renovuojant namus ypatingas dėmesys skiriamas renovacijos medžiagoms ir jų panaudojimui. Kauno technologijų universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslininkas Edmundas Monstvilas teigė, kad šiuolaikinės statybinės medžiagos, jeigu jos sertifikuotos, yra kokybiškos ir saugios. Reglamentacijoje nurodyta, kokie šių medžiagų rodikliai, kokios techninės savybės ir kur jos gali būti naudojamos. Tačiau praktikoje pasitaiko, kad investiciniame plane būna nurodomos vienokios medžiagos, o į statybų aikštelę atkeliauja kitokios, todėl gali nukentėti darbų kokybė.
Ilgaamžiškumo garantija
Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į pastato sandarumą. Kol nebuvo griežtų reikalavimų sandarumui, dažniausiai buvo naudojami tradiciniai statybų produktai. Pavyzdžiui, įstatyti nauji langai būdavo sandarinami montavimo putomis, nors jos negali užtikrinti sandarumo. Arba tiesiant inžinerines sistemas paliekamos angos, nors pro jas išeina šiluma.
Šią problemą nesunkiai galima išspręsti specialiais įdėklais. Kartais vadinamųjų šalčio tiltų gali būti ten, kur pastato sienos sujungtos su perdanga. Plika akimi pamatyti galimų šilumos nuostolių neįmanoma, tačiau namą patikrinus termovizoriumi matyti, kad opiausios vietos – nesandarūs langai ir durys.
„Tiesiog buvo tokios statybų tradicijos. Jau kokie dveji treji metai stebimi teigiami pokyčiai, tai susiję ir su augančia pačių statybos specialistų kvalifikacija. Panaudojus tinkamas medžiagas, sandarumo problemų pasitaiko daug rečiau. Tuo labiau kad visos sienų šildymo sistemos jau išbandytos, ir tiek atlikti techniniai bandymai, tiek praktika parodė, kad jos patikimos. Statybinės medžiagos tobulėja, nuolat atsiranda naujų technologijų, tad renovuotas daugiabutis tarnaus dar ilgai. Tik reikia, kad renovacija būtų kompleksinė“, – pabrėžė E. Monstvilas.
Papildomi saugikliai
Kontroliuoti, ar į statybų aikštelę atkeliauja kokybiški produktai ir ar jie naudojami pagal technologinius reikalavimus, yra techninę priežiūrą atliekančio specialisto darbas. Tačiau ir patys gyventojai neturėtų būti abejingi. Jeigu kyla net menkiausių įtarimų, jie turėtų kreiptis į specialistus – namo administratorių, techninį prižiūrėtoją, Valstybinę statybų inspekciją ar Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA).
BETA specialistai atvažiuoja ne tik gavę gyventojų skundų, bet dažnai vykdo ir planinius patikrinimus. Be to, nuo šių metų pradžios buvo įvestas papildomas investicijų planų patikrinimas – ne tik pirminis plano derinimas, bet ir detalus atskirų projekto dalių įvertinimas. Tai turėtų užtikrinti sklandesnį renovacijos procesą ir išvengti galimų pažeidimų ar neatitikimų pirminiame renovacijos etape.
Pasak Panevėžyje daugiausia renovuojamų namų administruojančios įmonės direktoriaus Gintaro Ruzgio, nors renovacijos kokybei skiriamas ypatingas dėmesys, kartais pasitaiko nedidelių defektų ar tiesiog netinkamos darbo kultūros.
Visi trūkumai yra šalinami iš karto, nelaukiant namo pridavimo komisijai vertinti dienos. Apie trūkumus, kurie buvo pastebėti renovuojamo namo gyventojų butuose, vykdant namo renovaciją, paprastai praneša bendrijų pirmininkai ar patys gyventojai.
Buvo ir tokių atvejų, kai atvykę Būsto energijos taupymo agentūros specialistai pamatė, kad palikti per žemi ventiliacijos kanalai. Dėl izoliacinio sluoksnio pasikėlus stogui, ventiliacijos kaminėliai liko žemiau, todėl galėjo netinkamai veikti ventiliavimo sistema. Norint ištaisyti defektą, rangovai privalėjo pamūryti aukščiau ventiliacijos kaminėlius ir iš naujo juos apskardinti.
„Stengiamės visus trūkumus, jeigu tokių atsiranda, šalinti iš karto – tada, kai namas atnaujinamas. Niekada nepasirašome darbų aktų, jeigu yra bent menkiausių pastabų. Aišku, kartais defektai jau išryškėja pogarantiniu laikotarpiu, pavyzdžiui, nuo stipraus vėjo ar kitų veiksnių iškrenta apdailos plytelė. Neseniai teko viename name iš naujo skardinti stogo parapetus, mat netinkamai pritvirtinti jie barškėjo“, – pasakojo G. Ruzgys.
Defektų mažiau
Tam, kad būtų galima išvengti nesklandumų, kiekvieną savaitę rengiami vadinamieji „renovadieniai“, – kuriuose dalyvauja rangovai, administratorius, bendrijos pirmininkas, o ne retai ir namo gyventojai. Techninis prižiūrėtojas itin griežtai kontroliuoja, ar kokybiškos medžiagos naudojamos renovuojant namą, ar jos atitinka visus sertifikatus, ar yra tokios, kokios nurodytos projekte. Tenka pripažinti, kad kai kurie patys pirmieji Panevėžyje renovuoti namai buvo nudažyti netinkamais dažais, todėl fasadas pasidengė samanomis.
„Palyginti su pirmais renovuotais namais, dabar kokybei skiriamas ypatingas dėmesys. Labai griežtai žiūrima, kad visos medžiagos – nuo dažų iki keičiamų vamzdynų – būtų naudojamos tokios, kurios numatytos projekte. Ir tai duoda gerų rezultatų – likusių nepastebėtų defektų gerokai mažiau“, – teigė G. Ruzgys.