Renovacijos nauda įtikinėti panevėžiečių jau seniai nebereikia.
Norinčiųjų atnaujinti savo daugiabučius per pastarąjį Aplinkos ministerijos kvietimą buvo gerokai daugiau, nei miestui skirta kvotų. Tačiau tokia renovacijos sėkme nereikėtų stebėtis: pati geriausia reklama – sklindanti iš lūpų į lūpas.
Aktyvesnės bendruomenės
Atnaujintų namų gyventojai džiaugiasi ne tik gerokai sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą, pagerėjusia gyvenimo kokybe, bet ir gražesne aplinka. O svarbiausia – renovacija pakeitė gyventojų požiūrį. Žmonės suprato, kad tik jie yra savo namo šeimininkai ir nuo jų indėlio, noro gyventi gražiai priklauso gyvenimo kokybė.
Kaip pažymi Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, dar prieš kelerius metus daugiabučiuose gyvenantys žmonės nebendraudavo su kaimynais, kai kada net vienoje laiptinėje butus turintieji nesisveikindavo, tačiau renovacija išjudino bendruomeniškumą. Sprendimai dėl daugiabučio tvarkymo ir renovacijos projektų paskatino žmones būti aktyvesnius. Namo atnaujinimo projektai priimami balsų dauguma. O kai daugiabučiai tampa moderniais ir jaukiais namais, suskumbama tvarkyti aplinką. Dažniausiai prie renovuotų namų iškyla naujos vaikų žaidimų vietos, plečiamos ir tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, įvažos į kiemus, gražėja žalieji plotai.
„Panevėžys visada galėjo pasigirti turintis daugiausia daugiabučių bendrijų. Tačiau renovacija paskatino jas būti dar aktyvesnes. Namo atnaujinimo darbai grąžina žmones į bendruomeninį gyvenimą. Bendri sprendimai sustiprina bendruomenes, todėl daug lengviau įveikti visiems aktualias problemas“, – teigė V. Serbenta.
Kvartalinės renovacijos vizija
Pasak BETA direktoriaus, Aplinkos ministerija rengia naują Daugiabučių namų modernizavimo įstatymą. Finansavimo sąlygos ir administracinės procedūros nebus keičiamos, tačiau turėtų nebelikti kvotų, tad laukiantieji savo namo renovacijos netolimoje ateityje galės prisidėti prie tų daugiabučių gyventojų, kurie su pasididžiavimu galės sakyti gyvenantys taupiame ir atnaujintame name.
Vis dėlto ištisi miestų kvartalai gražėja ne tik dėl naujus „drabužius“ pasikeitusių daugiabučių, bet ir savivaldybių indėlių gerinant infrastruktūrą. Daugelis savivaldybių, skatindamos renovuoti daugiabučius, savo lėšomis atnaujina prie tokių namų esančią infrastruktūrą: stato naujas vaikų žaidimų aikšteles, plečia automobilių stovėjimo aikšteles, tvarko žaliąsias erdves.
„Panevėžys visada galėjo pasigirti turintis daugiausia daugiabučių bendrijų. Tačiau renovacija paskatino jas būti dar aktyvesnes.“
V. Serbenta, BETA direktorius
„Savivaldybės turi duoti toną ir pasakyti, kokia linkme einama tvarkant miestų kvartalus. Kryptis turėtų būti kvartalinė renovacija, kai renovuojami ne tik daugiabučiai, bet ir visuomeninės paskirties objektai, įgyvendinami projektai, susiję su energetinio efektyvumo priemonėmis, nes tai investicija, kuri ateityje atsipirks su kaupu“, – sakė V. Serbenta.
Skatina iniciatyvas
Panevėžyje įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektų iš Savivaldybės lėšų kol kas nėra galimybių, tačiau mažais žingsneliais einama to link. Kaip teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna, šiais metais turėtų būti baigtos atnaujinti kiemų įvažos. Dabar jau sutvarkyta apie šimtas įvažų. Iš pradžių buvo idėja įvažas tvarkyti tik prie tų daugiabučių, kurių gyventojai patys rodo iniciatyvą ir pastangas atnaujinti ne tik namus, bet ir erdves šalia jų. Tačiau šios minties buvo atsisakyta, nes tuomet įvažų ir kiemų tvarkymo darbai imtų strigti. Tad buvo nuspręsta įvažas tvarkyti pagal jų esamą būklę ir tai, kiek jomis naudojasi gyventojų. O vaikų žaidimų bei automobilių stovėjimo aikštelių plėtrą numatyti atsižvelgiant į pačių gyventojų iniciatyvumą tvarkytis.
„Vienas iš kriterijų renkant, kur turėtų stovėti naujos vaikų žaidimo aikštelės, – kiek kvartale yra renovuotų namų. Lygiai tokie patys kriterijai ir padedant susitvarkyti kitą infrastruktūrą. Renovacija yra labai svarbus žingsnis, kurį Savivaldybė stengiasi palaikyti tokiomis skatinimo priemonėmis kaip vaikų žaidimų ar automobilių stovėjimo aikštelės“, – sakė T. Jukna.
Jo teigimu, ilgai vyravo požiūris, kad daugiabutis stovi ant valstybinės žemės, tad jo aplinkos ir visos infrastruktūros tvarkymas turi gulti tik ant Savivaldybės pečių. Tačiau toks požiūris ydingas. Laimė, jis po truputį keičiasi ir prie tos kaitos iš dalies prisidėjo daugiabučių renovacija. Taip pat ir Savivaldybės skatinimo sistema. Pavyzdžiui, šiemet planuojama gyventojams padėti įrengti septynias naujas automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių. Žmonėms tereikėjo susitvarkyti žemės nuomos dokumentus, parengti projektą ir paruošti pagrindą aikštelei, o Savivaldybė savo lėšomis aikštelę padengs asfaltu. Kadangi norinčiųjų yra daugiau nei finansinių galimybių, vienas iš kriterijų, suteikiantis pirmenybę, taip pat yra daugiabučio renovacija.
„Stengiamės, kad mieste gerėtų situacija, bet mūsų galimybės ribotos. Džiugu, kad po truputį keičiasi požiūris, kad aplinka prie daugiabučių tampa ne tik Savivaldybės, bet ir pačių gyventojų rūpestis. Jie turi tapti savo žemės savininkais ir būti atsakingi už tą žemės lopinėlį, o Savivaldybė už iniciatyvumą stengsis padėti susitvarkyti reikalingą infrastruktūrą“, – teigė T. Jukna.