Kompiuterių ir kitų išmaniųjų technologijų trūkumas kirto ne tik nepasiturinčių šeimų vaikams, priverstiems mokytis namuose, bet ir tarp keturių sienų karantino įkalintiems senjorams. Panevėžietė, atėjusi į Migracijos tarnybą atsiimti sutuoktinio asmens tapatybės kortelės, buvo išprašyta lauk. Mat čia dabar priimami tik iš anksto užsiregistravusieji internetu, bet kaip tą padaryti su technologijomis „nedraugaujantiems“ senjorams?
Panevėžietis Leonardas Marmokas po sunkios onkologinės operacijos priverstas dienas leisti lovoje. Išeiti iš namų jis negali ne tik dėl silpnos sveikatos, bet ir baimindamasis pasigauti pavojingą koronavirusinę infekciją. Taip sutapo, kad prieš paskelbiant karantiną L. Marmokas dar spėjo susitvarkyti asmens tapatybės kortelei pratęsti reikalingus formalumus, o štai atsiimti jos jau nebegali.
„Ne pasaulinio masto problema, niekur keliauti nesirengiu, bet jeigu tektų kreiptis į gydytojus, nežinau, ar nekiltų problemų, kad asmens tapatybės kortelės galiojimas jau pasibaigęs“, – pasakojo senjoras.
Jau anksčiau jis žmonai suteikė įgaliojimus tvarkyti visus reikalus. Tad praėjusią savaitę šioji išskubėjusi į Migracijos tarnybą. Tačiau kelionė liko bevaisė – moteriai paaiškinta, kad privalo vizitui užsiregistruoti internetu, tik taip galės atsiimti dokumentą.
„Iš pradžių net įeiti negalėjo, nes durys be rankenų. Kaip tik tuo metu išėjo viena moteris ir žmona prasmuko pro duris. Visos darbuotojos kaip skėriai supuolė, kaip galėjo ateiti neužsiregistravusi. Per tą laiką, kol atkakliai aiškino, kad dokumentus galima atgauti tik užsiregistravus internetu, jau būtų atidavusios tą kortelę. Visiškas biurokratizmas ir nulis žmogiškumo“, – piktinosi L. Marmokas.
Stumia į pavojų
Panevėžietis abejoja, ar tokia tvarka Migracijos tarnyboje prisideda prie jos darbuotojų saugumo, bet į savotišką pavojų stumia tokius kaip jis – neturinčius interneto ryšio ar taip ir neišmokusius naudotis išmaniosiomis technologijomis.
„Kompiuterį turiu, bet jis stovi sugedęs. Vadinasi, turiu važiuoti per pusę miesto, kad nuvežčiau meistrui. Bet viešasis transportas dabar kursuoja vos kas valandą, o taksi man per brangu“, – guodėsi sveikatos neturintis senjoras.
Siūlymas per karantiną pagalbos ieškoti pas kaimynus ar giminaičius, anot panevėžiečio, prasilenkia su elementaria logika – dabar visi vengia bet kokių kontaktų ir net patys geriausi kaimynai nepraveria durų. Be to, už tokius susibūrimus dar galima gauti ir baudą.
„Nebuvo kalbos, kad Migracijos tarnyboje patys padėtų užregistruoti, o siūlymas eiti kalėdoti pagalbos pas kaimynus – visai nevykęs. Teks laukti, kol baigsis karantinas. Nedega, bet jeigu reikėtų pas gydytojus, nežinau, kaip būtų“, – kalbėjo L. Marmokas.
Siūlo laukti
Migracijos departamento prie VRM direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, karantino laikotarpiu Migracijos departamentas išties klientus aptarnauja tik pagal išankstinę rezervaciją. Taip, anot jos, tolygiai paskirstomi klientų srautai ir išvengiama klientų būriavimosi.
„Suprantame, kad kai kuriems gyventojams tokia tvarka gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau tokiomis neįprastomis aplinkybėmis mums visiems tenka prisitaikyti prie patiriamų ribojimų“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Ji siūlo senjorams tiesiog palaukti ir į Migracijos departamentą atvykti pasibaigus karantinui.
„Jeigu nutiktų taip, kad senjoras patektų į ligoninę, o ligoninė nepripažintų jo paso, kurio galiojimas pasibaigęs, Migracijos departamentas galėtų tuo konkrečiu atveju išduoti pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis“, – aiškino E. Gudzinskaitė.