Skaitytojo pasiūlyta tema
Sveikatos apsaugos ministerija eiles pas šeimos gydytojus bando trumpinti dalį jų krūvio perkeldama ant slaugytojų pečių.
Dabar ir jie pacientams gali skirti diagnostinius tyrimus, slaugos procedūras, išrašyti kai kuriuos siuntimus pas specialistus.
Visgi ir patys medikai, ir poliklinikų vadovai neslepia, kad eilėse skęstančios sveikatos apsaugos sistemos tokia reforma neišgelbės.
Mat didžiąją dalį slaugytojams paskirtų funkcijų jie ir iki šiol atlikdavo. O receptus ir toliau išrašinės gydytojai, mat tą galinčių už juos padaryti slaugytojų – Lietuvoje vos saujelė.
Varnelės lauks tris savaites
„Sekundei“ paskambinusi panevėžietė pasakojo apstulbusi, kai Panevėžio rajono poliklinikos registratūroje išgirdo, kiek jai teks laukti eilėje pas šeimos gydytoją vien tam, kad išrašytų nuolat vartojamų vaistų dėl sutrikusios skydliaukės.
Iki šiol visada, kai vaistų likdavo vos kelioms dienoms, ji paskambindavo savo šeimos gydytojai į kabinetą ir ši tą pačią dieną išrašydavo receptą.
Tačiau gruodžio pabaigoje, susisiekusi su savo gydytoja, moteris išgirdo, kad privaloma registruotis registratūroje. O čia jos laukė netikėtumas: artimiausia laisva vieta – tik po trijų savaičių. Tiek teks laukti gydytojos skambučio.
„Ar tai normalu? Registruotis registratūroje ir laukti tris savaites tik tam, kad gydytoja ant seno vaistų recepto uždėtų varnelę? Taip dirbtinai ir sukuriamos eilės. Jeigu dalį gydytojų krūvio perima slaugytojai, gal reikėtų įsteigti atskirą etatą slaugytojui, kuris tik pratęstų receptus. Ir nebeliktų dirbtinai sukurtų eilių. Aš nusipirksiu vaistų be kompensacijos, bet ne visi senjorai gali sau tą leisti ir jie priversti laukti“, – piktinosi pacientė.
Nepalikti paskutinei dienai
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė teigė, kad tvarka, kai pacientai privalo registruotis poliklinikos registratūroje ar internetu, seniai nebėra naujiena.
„Pacientai turi patys planuotis savo planinius vizitus pas gydytojus, ypač kai yra žinoma, kada baigsis vartojami vaistai. O kai būklė ūmi, reikalinga skubi pagalba, ji suteikiama tą pačią dieną. Pavyzdžiui, jei baigiasi insulinas, jis išrašomas tą pačią dieną, nes tai jau skubioji pagalba. Bet visais kitais atvejais privalu registruotis, o ne skambinti šeimos gydytojai“, – aiškino A. Indriliūnaitė.
Anot jos, registratūroje įvertinama, ar žmogui reikalinga skubi pagalba, ar tai profilaktiniai tyrimai, ar kitos medicininės procedūros. Pagal žmogaus nusiskundimus ar poreikius yra skirstomi vizitai.
„Juk paskambinus gydytojai ji privalo atsiversti paciento ligos istoriją, paklausti, kaip jis jaučiasi, kokia jo būklė, o tai reikalauja laiko“, – teigė poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė.
Panevėžio rajono poliklinikoje prisiregistravusi pacientė pasakoja, jog vien tam, kad būtų išrašyti kompensuojamieji vaistai, eilėje jai teks laukti tris savaites. G. KARTANO nuotr.
Trumpesnės eilės dar utopija
Nuo sausio 1-osios jau ir slaugytojai galės atlikti dalį darbų, kuriuos iki šiol nudirbdavo gydytojas: išrašyti siuntimus, paskirti tam tikrus tyrimus, netgi pagal kompetenciją vertinti jų rezultatus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną, atlikti profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, paskirti tyrimus vykdant prevencines programas ar suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams.“
K. Valantinas
„Kiekvienas gydytojas turi komandą, kurią sudaro ne tik slaugytojas, bet prireikus ir kineziterapeutas, apylinkės administratorė, socialinis darbuotojas. Tikimės, kad ilgainiui tai gali padėti mažinti eiles, bet kiek jos galėtų trumpėti, dar sunku atsakyti“, – tvirtino A. Indriliūnaitė.
Receptui išrašyti reikalingas magistras
Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas iš tokios pertvarkos didelių pokyčių nesitiki.
Jo nuomone, nors slaugytojams pridėta daugiau atsakomybės, pokyčiai bus minimalūs.
„Iš esmės keičiasi tik tai, kad slaugytojai galės skirti daugiau tyrimų. Pavyzdžiui, cukraus kiekio tyrimus galėdavo paskirti tik šeimos gydytojas, dabar tą galės padaryti ir slaugytojas. Bet ir iki šiol tą darydavo, tik gydytojo prižiūrimi“, – sako poliklinikos direktorius.
Anot jo, didelė pagalba būtų tada, jeigu slaugytojams būtų leidžiama lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams pratęsti vaistų receptus.
Dabar, pavyzdžiui, jeigu žmogus vartoja vaistus nuo spaudimo jau ne vienerius metus, juos pratęsti galės ne tik šeimos gydytoja, bet ir vadinamosios išmaniosios slaugės, turinčios magistro diplomą. Bėda ta, jog slaugytojų, turinčių tokį išsilavinimą, anot K. Valantino, per visą Lietuvą tėra vienetai.
„Mes laukiame, kol tą galės padaryti ir paprastas slaugytojas. Bet tam reikia, kad Seimas pakeistų slaugos praktikos įstatymą. Tada būtų tikrai paprasčiau ir nuo gydytojų būtų nuimtas nemažas krūvis“, – tvirtino K. Valantinas.
Siuntimo – pas slaugytoją
Vis dėlto, anot direktoriaus, poliklinikos slaugytojai bent jau galės savarankiškai skirti tyrimus ar atlikti kai kuriuos kitus darbus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus daugybę metų yra prižiūrimas kardiologo, okulisto ar kito specialisto ir iš šeimos gydytojo jam tereikėdavo siuntimo pas juos, dabar jį išrašyti galės ir slaugytojai.
Vadinasi, bent teoriškai eilės pas gydytojus galėtų sutrumpėti.
„Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams. Tačiau kad pajustume didesnius pokyčius, reikia slaugytojams suteikti daugiau kompetencijų“, – mano K. Valantinas.