Pandemijai, o paskui ir įvestam galimybių pasui išbaidžius labdarą skirsčiusius „Maisto banko“ savanorius, ši organizacija ieško net kelių dešimčių pasišventėlių Panevėžyje.
Ieško pasišventėlių
Jau po savaitės Panevėžio rajone, o nuo kovo pradžios – ir mieste bus pradėta dalyti europinė labdara maistu, teikiama labiausiai skurstantiems asmenims. Tokios paramos jie sulaukia šešis kartus per metus kas porą mėnesių. Vien panevėžiečiams jos išdalijama kaskart po 23 tonas.
„Maisto banko“ Panevėžio padalinio vadovės Justinos Tubienės teigimu, šiemet Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo maisto paketus gaus 3602 panevėžiečiai. Praėjusių metų pabaigoje tokios labdaros sulaukdavo kiek didesnis būrys – 3640 žmonių. Pernai į europinę labdarą galėjo pretenduoti šeimos, kurių pajamos kiekvienam asmeniui neviršijo 332,8 euro. Šiemet kartelė kilstelėta vos keliais eurais – Europos atsiunčiami maisto paketai priklauso, jei kiekvienam asmeniui šeimoje tenka 335,4 euro.
Pasak J. Tubienės, ne vienas, atsiliepęs į kvietimą savanoriauti, klaidingai įsivaizduoja, kad ir prisivalgys, ir namo parsineš dalijamų maisto produktų. P. Židonio nuotr.
Skelbia paieškas
„Maisto banko“ Panevėžio padalinyje už atlyginimą darbuojamės keturiese, o savanorių mums reikėtų kelių dešimčių, kokių 30–40“, – skaičiavo J. Tubienė.
Anot jos, iki pandemijos buvo susiformavęs savanorių, padėjusių paskirstyti ir išdalyti maisto paketus, kolektyvas – patys įvairiausi, įvairių profesijų ir įvairaus amžiaus žmonės.
„Turėjome ir moksleivių, ir pensininkų, ir pamainomis dirbančių žmonių, laisvu laiku ateidavusių savanoriauti. Tačiau prasidėjus pandemijai nemažai jų pabūgo užsikrėsti, ne visi savanoriai turėjo privalomus galimybių pasus, tad nebegalėjo darbuotis“, – kodėl ištuštėjo savanorių gretos, paaiškino J. Tubienė.
Taip nutikus, penkis darbuotojus „Maisto bankui“ buvo atsiuntusi miesto Savivaldybė. Tai – Užimtumo tarnybos klientai, įdarbinti per Savivaldybės vykdytą projektą. Pastarąjį pusmetį jie ir skirstė labdarą. Pasibaigus jų darbo sutarčiai, J. Tubienei teko skelbti savanorių paieškas.
Likučiai – ne savanoriams
„Neslėpsiu, ne vienas į kvietimą atsiliepęs žmogus teiraujasi, koks bus atlygis už savanorystę. Neretas ateina įsivaizduodamas, kad ir prisivalgys, ir namo parsineš dalijamų maisto produktų“, – dėmesį atkreipė J. Tubienė.
Toks įsivaizdavimas padalinio vadovę stebina. Savanoriams griežčiausiai uždrausta iš labdarai dalijamų maisto produktų bent ką pasiimti.
Jei iš 23 tonų maisto produktų dalis lieka neatsiimtų, tokie likučiai atitenka labdaros valgykloms – vargšams, bet ne savanoriaujantiems jo dalintojams.
Labdaros pakete – ir veido kaukės
Kovą ateisiantys atsiimti europinės labdaros panevėžiečiai, kaip ir labdarą maistu gaunantys visų kitų šalies vietovių žmonės, gaus konservuotų žaliųjų žirnelių, kiaulienos bei vištienos konservų, ryžių kruopų, makaronų, greitai paruošiamos avižų košės, kvietinių miltų, cukraus, šiupininės sriubos bei po paketą vienkartinių veido kaukių. Tai davinys, skirtas kiekvienam nepasiturinčios šeimos nariui, nepriklausomai nuo to, ar jis suaugęs, ar vaikas, ar kūdikis.
„Panevėžio padalinyje už atlyginimą darbuojamės keturiese, o savanorių mums reikėtų bent 30–40.“
J. Tubienė
Pasak J. Tubienės, iki pandemijos atėjusiesiems atsiimti labdaros paketų kiekvienas jiems skirto maisto produktas ar kitoks gaminys buvo į maišelius dedamas matant labdaros gavėjams. Prasidėjus pandemijai, taupant ateinančiųjų atsiimti labdaros laiką, o drauge rūpinantis, kad jie kuo mažiau būriuotųsi, produktai į maišelius sudedami jau iš anksto. Tai paspartino labdaros atsiėmimą.
Paklausta, ar atėjus pas labdaros dalytojus pasiguodus, kad esi skurstantis ir alkanas, yra galimybė gauti ko nors užkąsti, kad ir tų pačių mėsos konservų, J. Tubienė patikino, kad maisto paketų sąskaita prašalaičių niekas nešelptų. Visgi su tokiais kaulytojais tenka susidurti.
„Yra buvę, kad ateidavo tokių prašytojų, tačiau, pasidomėjus jų pajamomis, buitimi, neretai paaiškėdavo, kad žmonės manipuliuoja. Europinė parama skiriama tik pagal sąrašą, kurį sudaro Socialinės paramos centro specialistai“, – paaiškino „Maisto banko“ Panevėžio padalinio vadovė.
Sandėlyje Kranto gatvėje jau kovą prasidės labdaros dalybos skurstantiesiems. Šįkart tokios paramos pakete greta maisto produktų bus ir veido kaukių. P. Židonio nuotr.
Atlygis – jaustis reikalingam
Europinės paramos maistu dalyba – tik viena sričių, už kurias atsakingas „Maisto bankas“. Ši organizacija surenka maisto produktus, kuriuos kaip labdarą atiduoda ir didieji prekybos centrai, ir mažosios maisto gamybos ar prekybos įmonės, dovanoja ūkiai. Paprastai tai yra besibaigiančio galiojimo, tačiau dar tinkamos vartoti maisto prekės. Šie produktai padalijami pačioms įvairiausioms organizacijoms – neįgaliesiems, gausioms šeimoms, labdaros valgykloms, kaimų bendruomenėms.
Savanorių pagalba reikalinga visiems gautiems produktams išskirstyti. Pasak J. Tubienės, papildomų rankų reikia ir fiziniam darbui sandėliuose, o taip pat sutikrinti skaičiams, po kuriais –tonos dalijamo maisto.
„Draugaujame su kepyklėle, kuri mūsų savanoriams atveža skanėstų. Jie su mūsų pačių parūpinta kava bei arbata ir yra atlygis savanoriams už triūsą“, – sako J. Tubienė.
Visgi, anot jos, ilgiau pasidarbavę savanoriai jai prisipažindavo, kad geriausias atlygis yra jaustis reikalingam.
„Per pandemiją žmonės itin išsiilgo bendravimo. O savanoriavimas dalijant maistą taip pat yra bendravimas. Juk mes, labdaros dalintojai, ne vien dirbame. Mes šnekamės, dalijamės patirtimi, pasakojamės, kas džiugina ir kas sunku“, – savanorystės gėrį įvardijo J. Tubienė.
Anot jos, savanoriai labai gerai žino, kad smagiau yra duoti, nei gauti.