Apie šitą priklausomybę kalbėti ir net ją prisiminti nenorėjau 8-erius metus. Tai sunkiausi mano gyvenimo puslapiai.
Tragiškesni už alkoholizmą ir netgi narkotikus, nes palietė ypač didelį žmonių ratą ir skausmingai įsirėžė į mamos atmintį. Įsirėžė taip, kad nenoriu, jog ji skaitytų šią išpažintį ir vėl išgyventų viską iš naujo.
Sustok ties šia eilute, mama. Tau nereikia skaityti toliau. Rašau tai ne tau, o toms mamoms, seserims, žmonoms, kurių berniukai ir vyrai yra užburtame lošimų rate. Galbūt mano išpažintis padės joms suprasti ir išgelbėti tuos, kurie gali pralošti savo gyvenimą.
Nuo mažens buvau azartiškas. Galbūt tai lėmė mano noras visur būti lyderiu, o gal noras greitai prasimanyti lengvų pinigų, nes gyvenome neturtingai.
Visą straipsnį skaitykite birželio 4 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.