Ateinančius ketverius metus valdyti Panevėžį besiveržiantys kandidatai į merus ir savivaldybių tarybos narius pradėjo parašų medžioklę.
Į panevėžiečių namus su parašų rinkimų lapais besibeldžiantys politikos senbuviai ir naujokai bandys įtikinti esantys patys tinkamiausi paimti miesto vairą į savo rankas.
Dėl teisės varžytis rinkimuose Panevėžyje kandidatuojančios partijos ir visuomeniniai judėjimai privalės surinkti 630 parašų.
Dėl vietos Aukštaitijos sostinės valdžios olimpe šįmet nusiteikė konkuruoti 10 partijų ir du visuomeniniai komitetai.
Vienai politinei jėgai įvertinus, kad kautynės dėl mero posto jai pergalės neatneštų, į vietos savivaldoje aukščiausią politinį postą pretenduoja 11 kandidatų, o tai yra tiek pat, kiek būta ir praėjusiuose, 2015-ųjų, rinkimuose.
Tačiau besitaikančiųjų į Panevėžio savivaldybės tarybos narius gretos šįmet mažesnės nei prieš ketvertą metų. Kovo 3-iąją vyksiančiuose rinkimuose vietos miesto Taryboje sieks 291 kandidatas. Praėjusiuose rinkimuose tokių būta 323.
Nepaisant aptirpusio pretendentų būrio, konkurencija dėl Tarybos nario mandato Panevėžyje nė kiek nemažėja. Mat demografinės tendencijos kirto ir politikams. Mieste tirpstant gyventojų skaičiui, į Tarybą rinksime nebe 31 atstovą, o 27-is.
Taigi, kaip ir prieš ketvertą metų, taip ir dabar šiame politiniame konkurse į vieną vietą pretenduoja vidutiniškai 10,7 kandidato.
Sieks revanšo
Ilgiausią kandidatų į Panevėžio savivaldybės tarybos narius sąrašą pateikė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Dešiniesiems triuškinamai nesėkmingi 2015-ųjų rinkimai buvo rimtas aliarmo skambutis, įspėjęs apie nuo jų nusisukantį elektoratą. Dabar bandydama susigrąžinti Panevėžį TS-LKD kausis dar stipriau. Mero posto siekiančios Indianos Grigienės vedamame sąraše – 39-ios pavardės. Prieš ketvertą metų į merus kandidatavęs Maurikijus Grėbliūnas ėjo su 34-ių kandidatų sąrašu. Tuomečiuose rinkimuose konservatoriai-krikščionys demokratai prakišo mero postą, o galop patyrė fiasko ir Taryboje. Nors į ją buvo išrinkti 6 jų atstovai, vėliau šie pasuko skirtingomis kryptimis: keturi atsisveikino su naryste partijoje ir prisijungė prie valdančiųjų, o kiti du – ilgametis Tarybos narys Vitalijus Satkevičius ir mero rinkimuose nepartiniam Ryčiui Račkauskui nusileidęs Maurikijus Grėbliūnas liko opozicijoje.
Gausumu nenusileido
2015-aisiais TS-LKD kandidatą antrajame rinkimų ture nesunkiai įveikęs R. Račkauskas nusiteikęs ir toliau nepaleisti iš rankų mero posto. Nors teisėsauga jam yra pareiškusi įtarimus ir dar nuo birželio nušalinusi nuo pareigų, R. Račkauskui tai nepakišo kojos renkant rinkimuose dalyvausiančių šalininkų būrį. Jo vedamas visuomeninis rinkimų komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ surinko antrą pagal gausumą kandidatų į Savivaldybės tarybos narius sąrašą. Jame – 33 pavardės.
Prieš ketvertą metų R. Račkauską kandidatu į merus iškėlusio komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ pretendentų į Tarybos narius eilės būta trumpesnės. Iš jo 29-ių kandidatų tąkart rinkėjai miesto Tarybos nario mandatus patikėjo 8-iems.
Šiais metais lenktynėms link mero kėdės prie starto linijos stojęs Seimo narys P. Urbšys į savo suburto komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ kandidatų sąrašą surinko 25-is trokštančiuosius tapti Panevėžio savivaldybės tarybos nariais.
Sąrašą sutrumpino
Panevėžio socialdemokratai po jiems liūdnų 2015-ųjų rinkimų šiuose startuoja su 29-iais kandidatais. Juos į rinkimus ves mero posto sieksiantis buvęs vicemeras Ramūnas Vyžintas. Prieš ketvertą metų kairieji kautis dėl valdžios Panevėžyje delegavo kandidate į meres iškeltą Janiną Gaidžiūnaitę ir 32-iejų jos šalininkų sąrašą. Iš tokios gausybės tąkart panevėžiečiai į Tarybą kelią atvėrė tik keturiems.
Nesurado savo kandidato
Artėjančioms politinėms varžyboms dėl vietos Taryboje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija surinko 23 kandidatus.
Regis, valstiečiai savo gretose nesurado asmenybės, vertos siekti mero posto. Sąrašo lyderio ir kandidato į merus pozicija patikėta nepartiniam Kęstučiui Lukoševičiui. Ir tai bus nebe pirmas šio politiko bandymas užsidėti mero regalijas. 2015-aisiais jis šio posto siekė kaip visuomeninio komiteto „Mums svarbu“ atstovas. Po rinkimų K. Lukoševičius liko eiliniu Tarybos nariu valdančiojoje daugumoje, o mero pašonėje atsisėdo vicemero pareigas gavęs šio komiteto kitas atstovas Aleksas Varna.
Nusidažė žaliai
Į valdžią Panevėžyje bandys ateiti ir Lietuvos žaliųjų partija. Nors iki šiol jos nebuvo matyti Aukštaitijos sostinės politinėje padangėje, visgi šios partijos 28-ių kandidatų sąrašą veda žinomas veidas – Tarybos narė Gema Umbrasienė.
Dėl mero posto ji varžėsi dar prieš ketverius metus, tik tuomet reiškėsi kaip atkakli Ramūno Karbauskio vadovaujamos LVŽS idėjų gynėja. Po rinkimų valstiečius supurtė skandalas – iš jos narių buvo pašalintas Tarybos narys Mantas Leliukas, nuo jo atsiriboti nesutikusi G. Umbrasienė, o galop partijos taryba apsisprendė stabdyti viso Panevėžio skyriaus, kurio pirmininke buvo ši politikė, veiklą ir jį formuoti iš naujo.
Po tokių peripetijų G. Umbrasienei ir M. Leliukui teko ieškoti naujos valties politikos vandenyne, kol įsėdo į plukdomą Žaliųjų partijos.
„Zuokininkų“ projektas nepasiteisino
Panevėžio taryboje dvi vietas turintis Liberalų sąjūdis, surinkęs 20-ies kandidatų sąrašą, į merus deleguoja maždaug prieš porą metų prie jo prisijungusį Valdemarą Jakštą. Didelę politinę patirtį turintis aplinkosaugininkas prieš ketvertą metų Panevėžio mero kėdės siekė su Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalais). „Zuokininkų“ ambicijas ateiti į valdžią Panevėžyje tąkart nusodino rinkėjai, ne tik nepatikėję V. Jakštui mero regalijų, bet ir nedavę nė vienos vietos miesto Taryboje. Pats Liberalų sąjūdis tąkart rinkimuose irgi nesužibėjo – miesto Taryboje gavo tik dvi vietas.
Iš vienų pas kitus
Nulinį rezultatą 2015-ųjų rinkimuose taip pat gavo partija „Tvarka ir teisingumas“. Daugybę metų laikęsi Panevėžio valdančiojoje daugumoje, tąkart „tvarkiečiai“ patyrė fiasko po rinkimų likę be vietos Taryboje. Dabar juos parvairuoti į aktyvios politikos kelią bandys iš Panevėžio autobusų parko direktoriaus pareigų atleistas Rimantas Petukauskas – pretendentas į merus ir 26-ių kandidatų sąrašo lyderis. Jo politinės odisėjos būta irgi nenuobodžios. Praėjusį pavasarį pasitraukęs iš socialdemokratų, R. Petukauskas pasuko į naują darinį – Socialdemokratų darbo partiją, tačiau ten ilgai neužsibuvo. Panevėžio skyriaus tarybos sprendimu iš „socialdarbiečių“ pašalintas kaip ne vieną kartą pažeidęs statutą, o galop atsidūrė „Tvarkos ir teisingumo“ prieglobstyje.
Dabar su R. Petukausku „socialdarbiečiai“ susigrums rinkimų dėl Panevėžio mero kėdės arenoje. Jų vedlys Panevėžyje, buvęs Seimo narys ir miesto vicemero duonos valgęs Petras Narkevičius surinko 19-os kandidatų į Savivaldybės tarybą sąrašą.
Po skandalo – į merus
Tik viena pavarde trumpesnį sąrašą subūrė pirmą kartą į Panevėžio politinę areną įžengianti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija. Rinkėjui daugiau nei partijos pavadinimas sako jos keliamo kandidato į Panevėžio merus Raimondo Pankevičiaus pavardė ir jį kartkartėmis lydintys skandalai. Vos prieš mėnesį R. Pankevičius tėškė skambų antausį TS-LKD Panevėžio skyriui. Daug metų vadovavęs didžiausiai skyriuje – politinių kalinių ir tremtinių frakcijai, R. Pankevičius pareiškė paliekantis partiją. Toks jo žingsnis, regis, nebuvo netikėtas skyriaus pirmininkei Seimo narei Rasai Juknevičienei. Ji iš karto pareiškė nutuokianti, kad R. Pankevičius bandys daryti politinę karjerą.
Jis pats skyrybas su konservatoriais aiškino tuo, jog dėl vadovybės politikos nebematantis galimybių šioje partijoje atstovauti tremtinių interesams. Šio politiko ir skyriaus kaktomuša įvyko kur kas anksčiau, o nedrausmingas R. Pankevičius netgi buvo išbrauktas iš partijos kandidatų į miesto Tarybą sąrašo, nors reitinguodami skyriaus nariai jį buvo iškėlę net į ketvirtą vietą.
Kukliausi „darbiečiai“
Kukliausią kandidatų sąrašą panevėžiečiams pateikia Darbo partija. Jame – tik 14 pavardžių, o tai yra minimalus skaičius, kurį numato teisės aktai. „Darbiečius“ į rinkimus vesianti miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė bandys pataisyti pašlijusį partijos įvaizdį. 2015-ųjų rinkimuose į Panevėžio tarybą pateko trys „darbiečiai“, dabar jų teliko vienas. Kiti du, atsisakę narystės partijoje, liko nepartiniais.
Kandidatų ieškojo ir feisbuke
Iš būrio rinkimams besiruošiančiųjų tik viena partija Panevėžyje nusprendė, kad jai pakaks patekti bent į Tarybą. Naglio Puteikio vadovaujamos Lietuvos centro partijos sudarytą 17-os kandidatų sąrašą Panevėžyje vesiantis socialinis darbuotojas Egidijus Gedvilas mero posto nesiekia. Pasak N. Puteikio, partija rems kito sąrašo kandidatą į merus. Kuris nusipelnė centristų palaikymo, pirmininkas tvirtina atskleisiantis vasario pradžioje. N. Puteikis nusiteikęs ganėtinai optimistiškai – po rinkimų regi net penkis centristus Panevėžio taryboje.
Kandidatų, norinčių dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose nuo Lietuvos centro partijos, N. Puteikis ieškojo gana originaliai. Feisbuke paskelbęs kandidatų paiešką, politikas nurodė laukiantis skambučių dieną naktį.
N. Puteikis pripažįsta, kad tokiu būdu dviem pavardėmis papildė ir Panevėžyje keliamą sąrašą. Anot jo, į skelbimą atsiliepė ir daugiau realių kandidatų kitose savivaldybėse.
Nors toks jėgų rinkimams telkimas internautų ir kitų partijų atstovų buvo sutiktas kaip bandymas surinkti sąrašus priimant į juos bet ką, N. Puteikis aiškino, jog skelbimais ieškoti kandidatų yra sena vakarietiška praktika, taip pat naudota Lietuvoje ir nuo 1940-ųjų išnykusi.
Visgi rinkimų patirtis rodo, kad partijų ir visuomeninių komitetų iškeltų kandidatų gausa toli gražu negarantuoja pergalės ir vietos Savivaldybės taryboje. 2015-aisiais ilgiausią ir rekordinį sąrašą – net 59 pavardes – rinkėjams buvo pateikusi Lietuvos liaudies partija. Tik rinkėjas nepatikėjo nė vienu iš jų ir į Tarybą neišrinko.