Kas ketverius metus dėliojamame politikos pasjanse dėl vietos Seime žaidžiančios partijos atskleidė kortas. Šįmet Panevėžio vienmandatėse apygardose į kandidatų eilę išsirikiavo ir politikos senbuviai, ir jau paragavę parlamentaro duonos ir toliau norintys valgyti, ir sąrašus papuošusios įžymybės – garsi sportininkė, fotomenininkas, kovos menų mokytojas.
Lojalumą kiekvienam rinkėjui visą ateinantį mėnesį įrodinės savo apygardose parašus rinksiantys patys save išsikėlę kandidatai. Kai kuriems jų deklaruoti nepriklausomybę nuo partijų netrukdo nė tai, kad dar ne taip seniai, ankstesniuose rinkimuose, galvas guldė už tuomet „ant bangos“ buvusią partiją.
Regi sunkiausią kovą
Daugiabučių laiptinėse ir individualių namų kvartaluose šią savaitę jau pasirodė rinkimų pranašai – savarankiškai save išsikėlusių kandidatų pasiuntiniai, prašantys pasirašyti už savo patronus.
Kad vienmandatėje apygardoje galėtų varžytis dėl vietos Seime, tokiems individualistams privalu iki rugpjūčio 27-osios surinkti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti ne mažiau kaip tūkstantį juos remiančių tos apygardos rinkėjų parašų.
Negavęs galimybės su partijos vėliava eiti į Seimą, Lauras Jagminas apsisprendė trauktis iš Panevėžio mero patarėjo pareigų. Asmeninio archyvo nuotr.
VRK duomenimis, šiuo metu lapus parašams rinkti Panevėžyje išsiėmę tik du save išsikėlę kandidatai.
Į rinkėjų duris parašo belsis antrą kadenciją Seime bebaigiantis ir dėl trečiosios nusiteikęs varžytis Povilas Urbšys. Šįkart jis kratosi partinio šleifo, nors dar prieš ketverius metus rinkimuose į Seimą buvo vienas karščiausiai įrodinėjusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatų profesionalumą valdyti šalį. Nors P. Urbšys vietą Seime tąkart išsikovojo kaip savarankiškas kandidatas vienmandatėje Vakarinėje apygardoje, visgi netgi jei ir nebūtų joje laimėjęs, vietą Seime jam būtų garantavusi žalioji banga – P. Urbšio pavardė buvo įrašyta LVŽS daugiamandačio sąrašo pirmajame dešimtuke.
Kadenciją Seime pradėjęs LVŽS gretose, P. Urbšys galiausiai atsidūrė Mišrioje Seimo narių grupėje, dar bandė sėkmę Panevėžio mero rinkimuose, bet išrinktas eiliniu miesto Tarybos nariu, apsisprendė pasilikti Seime.
Bandysiantis jame išsilaikyti ir trečią kadenciją, P. Urbšys pripažįsta, kad šį kartą jam pelnyti rinkėjų pasitikėjimą bus sudėtingiau nei 2016-aisiais.
„Trečią kartą balotiruotis yra didelis iššūkis. Ši rinkimų kampanija, ko gero, bus sunkiausia. Praeitą kartą nedaug trūko laimėti pirmajame ture, bet, be abejo, šįkart taip nebus. Ar Vakarinės apygardos žmonės nuspręs pratęsti su manimi darbo sutartį ar ne, paaiškės rinkimų dieną“, – kalbėjo P. Urbšys.
Ar gali taip nutikti, kad jo neišrinkus į Seimą kuris nors iš dabartinių P. Urbšio suburto judėjimo keturių atstovų užleistų jam vietą Savivaldybės taryboje, parlamentaras teigė tokio žingsnio nesvarstęs.
Vienas ir neskubantis
Kitokios alternatyvos nei partijos ieškantys rinkėjai Vakarinėje apygardoje gali turėti galimybę rinktis iš dviejų save išsikėlusių kandidatų. Ambicijų patekti į Seimą turintis Parko gatvės vieno daugiabučio pirmininkas 45-erių Andrius Vidugiris kol kas nepasiėmė lapų parašams rinkti, bet sako, kad tik laiko klausimas, kada išsiruoš pas gyventojus.
Kaip savarankiškas rinkimų dalyvis užsiregistravęs A. Vidugiris maždaug prieš du mėnesius atsisveikino su „socialdarbiečiais“ – jų gretose pabuvo vos metus.
Nervingas startas
Politinę nepriklausomybę bando deklaruoti parašų prašantis ir Panevėžio tarybos narys Rimantas Narkūnas. Kaip save išsikėlęs kandidatas į Seimą jis bandys žygiuoti vienmandatėje Nevėžio rinkimų apygardoje.
Šįsyk rinkimų startas jam prasidėjo, regis, nervingai.
„Čia išvis durna sistema padaryta dėl tų visų rinkimų. Partijos, komitetai, nepriklausomi… Dabar reikia rinkti parašus, kas išvis yra nesąmoningas dalykas. Esmės nesudaro. Rinkėjas, pasirašydamas už žmogų, neįsipareigoja už jį balsuoti, tai koks tikslas yra rinkti parašus. Šnekėjau apie tą dalyką su Matijošaityte (VRK pirmininke Laura Matijošaityte – aut. past.). Partijos uždeda, kad kuo mažiau eitų nepriklausomų kandidatų. Įsivaizduokit, ką reiškia rinkti parašus“, – piktinosi R. Narkūnas.
Fotomenininkas ir karatė mokytojas Valentinas Pečininas šįkart kovos meno įgūdžius bandys pritaikyti varžybose dėl Seimo nario mandato. „Sekundės“ nuotr.
Vis dėlto R. Narkūno užnugaryje irgi stovi partija. Artūro Zuoko, Artūro Paulausko bei Remigijaus Žemaitaičio organizacijas prieš keletą mėnesių suvienijusios „Laisvė ir teisingumas“ daugiamandačiame kandidatų sąraše panevėžietis įrašytas 17-uoju.
Pats kandidatas apie draugystę su šia politine jėga kalbėti nebuvo nenusiteikęs.
„Nesupratau, apie ką klausiate. Vienmandatėje rinkimų apygardoje einu“, – klausimą, ar ir šiuose rinkimuose kandidatuoja su partija, atkirto miesto Tarybos narys.
Patikslinus, kad daugiamandačiai sąrašai irgi tų pačių rinkimų dalis, politiko nuotaika subjuro.
„Koks skirtumas? Vienas esi ne karys. Eini ten, kur.. Nebenoriu net komentuoti“, – žodžius dėliojo R. Narkūnas, pareiškęs, kad šiuo metu atvykęs į įmonę ir nebegalintis kalbėti.
Praeitų metų Savivaldos rinkimuose R. Narkūnas politinę karjerą padarė per valstiečius. Į miesto Tarybą R. Narkūnas kandidatavo LVŽS sąraše ir, gavęs 707 rinkėjų balsus, tapo vienu iš trijų šios partijos deleguotųjų miesto Taryboje.
O 2012-aisiais panevėžietis į Seimą bandė patekti su Respublikonų partijos sąrašu.
Kortas sumaišė Vilnius
Į Seimą Panevėžyje kandidatuoja ir garsi dviratininkė. Socialdemokratai savo kandidatų Aukštaitijos sostinėje sąrašą papuošė sporto pasaulio žvaigžde – 23 svarbiausius trofėjus per savo sportinę karjerą laimėjusia 37-erių treko dviratininke Simona Krupeckaite. Spalį jos laukia dar nė karto neišbandytos lenktynės – dėl Seimo nario kėdės ji varžysis vienmandatėje Nevėžio apygardoje.
Jokios politinės patirties neturinčią sportininkę socialdemokratai įvertino daugiamandačiame sąraše jai skyrę 25 vietą.
Partijos viršūnėlės kairiesiems Panevėžyje prieš šiuos rinkimus iškrėtė nemenką staigmeną. Socialdemokratų vadovybė kandidatų rikiuotę sudėliojo visiškai sugriovusi vietos skyriaus dėlionę. Panevėžio socialdemokratų kandidatu į vienmandatę Vakarinę apygardą iškeltas miesto Tarybos narys, verslininkas Ramūnas Vyžintas liko visiškai patrauktas iš rinkimų kovos. Vietoje jo Vakarinėje apygardoje dėl Seimo nario mandato varžysis kitas socialdemokratas – Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis. O R. Vyžintui neliko vietos net ir socialdemokratų daugiamančiame sąraše. Šis tvirtina likęs be vienmandatės apygardos ir pats nebūtų sutikęs kandidatuoti socialdemokratų būryje.
Į šalį pastumtas 57-erių politikas ironizuoja, kad atstovauti rinkėjams Panevėžio savivaldybės taryboje jo amžius dar tinkamas, bet partijos veiklai esąs per senas.
Tokia rotacija kelia dar didesnę intrigą laukiantiesiems rinkimų rezultatų – ar socialdemokratų Panevėžio skyrius, apgailėjęs iš rinkimų kovos patrauktą R. Vyžintą, netgi rašęs partijos prezidiumui prašymą palikti jį kandidatu Vakarinėje apygardoje, per Seimo rinkimus atiduos balsus už vadovybės palaikymą turintį nuo 2016-ųjų Panevėžio sporto gyvenimą kuruojantį 36-erių J. Jasiukaitį?
Vienmandatėje Aukštaitijos apygardoje kausis rajono Tarybos narė Modesta Petrauskaitė, o ilgametis socialdemokratas rajono vicemeras Antanas Pocius liko daugiamandačio sąrašo antrame šimtuke.
„Nekėliau didelių pretenzijų“, – tarstelėjo A. Pocius.
Kaimo balsas toli nenuėjo
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Panevėžyje rinkimų kampanijos startas irgi neapsiėjo be staigmenų saviškiams. TS-LKD Panevėžio rajono skyrius į vienmandatę Aukštaitijos rinkimų apygardą, apimančią dalį miesto ir rajono, buvo iškėlęs du kandidatus – skyriaus pirmininką Algirdą Budrį ir miesto Tarybos narį, buvusį Panevėžio merą Vitalijų Satkevičių. Vis dėlto galop abu rajono konservatorių siūlomus atstovus nušlavė miestas. Aukštaitijos apygardoje Seimo nario mandato sieks pirmą kadenciją miesto Taryboje dirbanti, europarlamentarės Rasos Juknevičienės padėjėja Jurga Girdzijauskienė.
„Nenorėčiau komentuoti“, – paklaustas, kaip nutiko, kad rajono skyriaus balsas liko neišgirstas, tarstelėjo A. Budrys.
Tokio politinio posūkio Ramūnas Vyžintas turbūt nebūtų nė susapnavęs: partijos viršūnėlės jo neprileido net prie rinkimų starto. „Sekundės“ nuotr.
J. Girdzijauskienės su TS-LKD rajono skyriumi santykiai kadaise nebuvo patys švelniausi. Po 2015-ųjų savivaldos rinkimų skyriaus taryba ją pašalino iš partijos už tai, kad rinkimuose dalyvavo su Visuomeniniu rinkimų komitetu. Visgi vėliau ją į partiją susigrąžino Panevėžio skyrius.
Vakarinėje apygardoje TS-LKD vėliavą Seimo rinkimuose neš kita miesto Tarybos narė, verslininkė Indiana Grigienė. Pernai konservatoriai ją tikėjosi pamatyti Panevėžio mere. Visgi aukšti tikslai I. Grigienei tąkart liko už nugaros – varžytuvėse dėl mero kėdės konservatorė pirmajame ture liko trečia – gavo perpus mažiau balsų, nei pirmoje pozicijoje atsidūręs Rytis Račkauskas.
O Nevėžio apygardoje TS-LKD atstovaus savo nepartiškumą vis akcentuojantis seimūnas Bronius Matelis. Prieš ketvertą metų į Seimą jis, laikraščio
„Panevėžio kraštas“ leidybos verslą palikęs žmonai, atėjo žaisdamas dvigubą žaidimą: vienmandatėje save buvo išsikėlęs kaip nepriklausomas kandidatas, bet taip pat įrašytas į LVŽS daugiamandatį sąrašą. Per kadenciją B. Matelis užsidirbo Seimo turisto etiketę – pabuvęs pas valstiečius, perėjo į Mišrią frakciją, galop iš jos atsikraustė pas TS-LKD. Kad į parlamentarą, kurio šeima valdo laikraštį leidžiančią bendrovę, partija žiūri rimtai, rodo ir B. Matelio rinkimų kampanijai TS-LKD skirtas finansavimas – 5 tūkst. eurų. Po tokią pačią sumą rinkimų reklamai partija atseikėjo ir I. Grigienei bei J. Girdzijauskienei.
Dėl rinkimų traukiasi iš posto
Valstiečių startas Seimo rinkimuose irgi maišo kortas Panevėžio krašte. LVŽS, esanti Panevėžio savivaldybės tarybos dauguma, po pernykščių savivaldos rinkimų į miesto mero patarėjus delegavusi panevėžietį, buvusį SEB banko Biržų skyriaus vadovą Laurą Jagminą, dabar su juo konkuruos Aukštaitijos vienmandatėje apygardoje. L. Jagminas joje savarankiškai siekti Seimo nario mandato nusprendė po to, kai partija į šią apygardą delegavo dabartinę parlamentarę Guodą Burokienę, o jam daugiamandačiame sąraše teskyrė 113 vietą.
Tokios žinios sulaukęs vyras mažiau nei prieš mėnesį išstojo iš LVŽS ir pareiškė vien savo jėgomis dalyvausiantis politinėse lenktynėse į Seimą.
L. Jagminas teigia susitaikęs, kad dėl tokių ambicijų teks aukoti darbo vietą, mat mero patarėjo pareigos yra politinio pasitikėjimo postas, pagal miesto valdančiųjų susitarimą priklausantis LVŽS. Vos prieš mėnesį sūnaus susilaukęs ir rugsėjį iš tėvystės atostogų grįšiantis L. Jagminas žada įteikti atsistatydinimo iš pareigų pareiškimą.
O Vakarinėje apygardoje susirungti dėl vietos Seime LVŽS siunčia Panevėžio skyriaus pirmininką ir miesto vicemerą Deividą Labanavičių.
Stabilus liberalumas
Liberalų sąjūdis Panevėžio krašte naujokais irgi nerizikavo – į Seimą bandys išsiųsti politikos senbuvius. Nevėžio apygardoje dėl kelialapio į parlamentą varžysis ilgametis Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas vicemeras Valdemaras Jakštas, varžytuvėms Vakarinėje apygardoje pasiruošęs Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, o Aukštaitijos apygardą liberalai atidavė rajonui – čia keliama rajono Tarybos narės, Panevėžio atviro jaunimo centro direktorės Daivos Juodelienės kandidatūra.
Ir darbingi, ir žali
Praėjusiuose Seimo rinkimuose vos dvi vietas gavusi Darbo partija neprarado motyvacijos vėl stoti prie starto linijos. Panevėžyje Vakarinėje apygardoje „darbiečių“ vėliavą kelia į visuomenei matomą politikos padangę siekianti sugrįžti buvusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė, pernai bandžiusi sėkmė ir miesto mero rinkimuose. Nevėžio apygardoje Darbo partijai atstovaus verslininkas Alvidas Meištas, o Aukštaitijos – rajono Tarybos narys Alfonsas Morkvėnas.
Pareiškinius dokumentus, kad galėtų dalyvauti varžytuvėse į Seimą, tebetvarko „socialdarbiečiai“. Jie dėl vietos didžiojoje politikos arenoje varžytis siunčia Vakarinėje apygardoje verslininką Svajūną Kinderį, Nevėžio – buvusį Panevėžio vicemerą, Seime kadenciją dirbusį, o šiuo metu žemės ūkio viceministro pareigas einantį Petrą Narkevičių, Aukštaitijos apygardoje – partijos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkę, žemės ūkio ministro visuomeninę patarėją, Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus padėjėją Reginą Radvilienę.
Praėjusį savaitgalį Panevėžio rajone vykusiame sąskrydyje kandidatus į Seimą patvirtino ir Žaliųjų partija. Į didžiąją politiką nusitaikė Panevėžio Vakarinėje apygardoje kandidatuosiantis Mantas Leliukas, 2019-ųjų rinkimuose į Savivaldybės tarybą pelnęs 476 panevėžiečių balsus. Nevėžio apygardoje dėl Seimo nario mandato varžysis „žalioji“ Gema Umbrasienė, pernai Panevėžio mero rinkimuose iš 11-os kandidatų likusi šešta.
Bandys iš naujo
Artėjančių Seimo rinkimų arenoje viliotinį rinkėjams bandys sušokti partijos naujokės. Vis dėlto su naujovės vėliavomis – patirtį tokiose varžytuvėse jau turintys politikai. Kandidatų sąrašą praėjusį savaitgalį patvirtinusi politinė partija „Nacionalinis susivienijimas“ Nevėžio apygardoje bandys į Seimą deleguoti Raimondą Pankevičių. Buvęs TS-LKD Panevėžio skyriaus ilgametis Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis prieš pat praėjusius savivaldos rinkimus triukšmingai paliko dešiniuosius – pareiškė šiose gretose nebematantis galimybių toliau deramai atstovauti tremtiniams ir politiniams kaliniams.
Aukštaitijos rinkimų apygardoje partija „Nacionalinis susivienijimas“ kelia Sauliaus Černos kandidatūrą. Šį irgi praėjusiuose savivaldos rinkimuose tremtiniai gana aukštai buvo reitingavę TS-LKD kandidatų sąraše, bet, solidarizavęsis su R. Pankevičiumi, tremtinių atstovas pasitraukė.
O Vakarinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje partijai „Nacionalinis susivienijimas“ atstovaus Vilniaus universiteto doktorantas Marius Markuckas.
Sąraše – žinomas fotomenininkas
Kandidatus į Seimą išrikiavo ir šįmet susikūrusi Krikščionių sąjunga. Jos vėliavą Nevėžio apygardoje neš Seimo nariu vieną kadenciją jau pabuvęs, ėjęs ir Panevėžio vicemero pareigas, o dabar miesto Tarybos narys Petras Luomanas. Vakarinėje apygardoje kitiems kandidatams iššūkį nusiteikęs mesti politinės patirties neturintis garsus fotomenininkas, 40 metų karatė mokytojo ir trenerio stažą skaičiuojantis Valentinas Pečininas.
„Dar prieš dešimt dienų net minties tokios nebuvo“, – sako panevėžietis.
Partiją galutinį verdiktą dėl jo kandidatavimo paskelbs šį savaitgalį vyksiančiame tarybos posėdyje.
V. Pečininas teigia sutikdamas su krikščionimis kandidatuoti į Seimą iškėlęs sąlygą, jog išliks nepartinis.
O Aukštaitijos apygardoje prie starto linijos stos Vilniuje gyvenantis, iš Krekenavos kilęs Krikščionių sąjungos įkūrėjo Seimo nario Rimanto Dagio padėjėjas Romualdas Liutkus.
Dar kartą lenktynėse į Seimą Nevėžio apygardoje varžysis ir mažai panevėžiečiams žinoma Viltana Šakenytė – Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai atstovė. 2016-aisiais ją į Seimą kėlė Lietuvos liaudies partija.