Kritikai jautrūs politikai niekada nemylėjo jokioms politinėms jėgoms ir kitokioms įtakos grupėms nepriklausančios žiniasklaidos. Vis dėlto didelė retenybė, kad iki ausų į skandalą įklimpęs politikas imtųsi švarintis mundurą bandydamas „pamokyti“ žurnalistus, paviešinusius jo nešvarius reikalus.
Panevėžio savivaldybės tarybos nariui Mantui Leliukui kažkodėl pasirodė, kad dėl pašlijusio įvaizdžio ir prarasto vieno svarbiausių Kontrolės komiteto pirmininko posto kaltas ne jis pats, dėl savavališkai užtverto kelių arų valstybinės žemės sklypo nubaustas Nacionalinės žemės tarnybos, o šį politikui labai nemalonų faktą paviešinusi žiniasklaida.
M. Leliukas kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją dėl „Sekundės“ dienraštyje publikuotų visų straipsnių, kuriuose buvo nagrinėtas vadinamasis žemės skandalas ir iš jo kilusios pasekmės.
Nežinia, ko tikėjosi Tarybos narys, metęs žiniasklaidai kaltinimus, neva neišsakyta jo pozicija, o straipsniuose pateikta daug neteisingų faktų. Kažką įtikinti, kad savavališkai užsitverti 4 arus ir taip pasididinti namų valdą priemiestinėje gyvenvietėje (o daugelis džiaugiasi sodininkų bendrijose turėdami iš viso 6 arus) ir taip spjauti į įstatymą nėra nieko blogo? Ar tik nieko blogo jam, politikui ir viešam asmeniui? O gal M. Leliukas, mojuodamas Panevėžio rajono tarybos dar 2004-ųjų sprendimu leisti padidinti namų valdos sklypą valstybinės žemės sąskaita, iš tiesų galvojo, jog tokio rašto užtenka, kad lėktum pirkti metalo segmentų tvoros, pultum tverti ir džiaugtumeisi padidėjusiu kiemu?
Sunku patikėti, kad politikas neišmanytų įstatymų ir būtų nesupratęs, jog už dyką atsiriekti valstybinės žemės gabalą kažkaip ne visai padoru. Ką gali žinoti, gal ir nesusivokė – visko pasitaiko. Bet netgi tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, išmatavusi M. Leliuko kiemą ir aptikusi pažeidimą, išaiškino Tarybos nariui įstatymus. O 2018 m. birželio 5 d. dalyvaujant Mantui Leliukui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. M. Leliukas su pažeidimu sutiko ir birželio 19 d. sumokėjo baudą.
Atrodytų, padarei nusižengimą, sumokėjai baudą valstybei, iš to sulaukei politinių pasekmių – netekai Kontrolės komiteto pirmininko vietos, pasimokei iš klaidos, nurijai kartėlį dėl savo paties neapsižiūrėjimo – ir istorijoje taškas padėtas.
Visgi šio politiko supratimas apie garbę ir moralę, regis, kitoks – atakuoti šią nemalonią istoriją paviešinusią žiniasklaidą.
Visgi paskubėjo M. Leliukas socialiniame tinkle pareikšti, jog „Sekundė‘‘ greitai išeis su dviem lapais mano paaiškinimų“. Visuomenės informavimo etikos komisija, išnagrinėjusi M. Leliuko skundą, konstatavo, kad nė viename iš septynių jo apskųstų straipsnių visuomenės informavimo etikos nuostatos pažeistos nebuvo.
M. Leliuko norus kartais sunku suprasti. Etikos sargams skundą surašęs politikas piktinosi, jog apie jį „Sekundė“ parašiusi per daug straipsnių. Tačiau spalio pradžioje socialiniame tinkle tas pats Tarybos narys guodėsi dalyvavęs bažnyčioje klebono surengtoje šventėje, kurioje laiminti gyvūnai, bet nepatekęs į „Sekundės“ nuotraukas.
„Dalyvavome ir mes, kadangi buvome labai mažyčiai, tai nepapuolėme į kadrą, o gal tiesiog retušavo“, – negavęs dėmesio apgailestavo M. Leliukas.
O iš tiesų ir į kadrą pateko, ir neretušuotas, tik štai politikui nebuvo parodytas išskirtinis dėmesys – jo veidas matyti minioje.
Peršasi mintis, kad tokios suaktyvėjusios Tarybos nario atakos „Sekundei“ gal ne- atsitiktinai sutampa su artėjančiais savivaldos rinkimais? Tik norime patikinti, kad įbauginti ir nutildyti žiniasklaidos nepavyks, net ir dėl to neriantis iš kailio.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Redaktorė