Garsaus poeto Maironio šventinta ir apdainuota, ne mažiau garsių menininkų Juozo Zikaro, Povilo Puzino puošta, baltąja gulbe praeityje praminta Panevėžio katedra ir šiandieną yra dvasinės traukos centras.
Gimtadienio šventės sulaukęs ir šeštojo šimtmečio vidurio link sparčiai žengiantis Panevėžys turi kuo didžiuotis.
Pačių garbingiausių objektų sąraše vieną pirmųjų vietų neabejotinai užima gražuolė Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra, visų vyskupijos bažnyčių motina ir vedlė.
Pasak katedros administratoriaus kunigo Kęstučio Palepšio, nors ši šventovė kitų katedrų fone yra visai jaunutė, vis dėlto per nepilnus šimtą metų ji spėjo sukaupti didybės, dvasios bei paveldo vertybių.
1930-ųjų kovo 4-ąją per vyskupijos globėjo Šv. Kazimiero dieną dar nevisiškai įrengta katedra pašventinta tautos dainiaus, prelato Jono Mačiulio-Maironio, o 1933 metų birželį, ir tuo metu dar nevisiškai paruoštą, Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas konsekravęs išleido į šviesųjį tikėjimo ir pamaldumo kelią.
Nuo pat pastatymo panevėžiečių pamėgtai, pamiltai ir baltąja gulbe pradėtai vadinti katedrai puikiai tiko ir specialiai jai Maironio parašytas himnas „Kristui Karaliui“, kuriam muziką sukūrė prelatas Teodoras Brazys.
„Panevėžio naujoji katedra kaip jūros švyturys kviečia visus į amžinos laimės uostą. Ji gražiausia mūsų tikybinio ir tautinio atgimimo gairė“, – taip apie šventovę 1933 metų liepos 1 dieną rašyta laikraštyje „Panevėžio balsas“.
Ne viduramžių skliautai
O štai tokie buvo pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko žodžiai apie katedrą: „Tai erdvi ir itin talpi šventovė ir tokia šviesi, kad, nevargindamas akių, aiškiai matai net tolimiausias jos kerteles. Tai ne viduramžių bažnyčia, kelianti į dangų dvasią savo slėpiningais skliautais ir sulaikanti ją nuo išsiblaškymo storomis sienomis ir tvirtais pilioriais, bet puikus sakralinis salionas, pritaikintas modernaus žmogaus nuotaikai ir pažiūroms.“
Kun. K. Palepšys sako, kad melsvai nudažyti katedros lubas buvo būtent vyskupo K. Paltaroko sumanymas.
„Melsva šilta erdvė sudaro gražų įspūdį ir nuteikia dvasiniams dalykams. Ji tokia išlikusi nuo pat vyskupijos bažnyčių motinos Kristaus Karaliaus katedros pastatymo“, – pasakoja kunigas K. Palepšys.
Įrengiant katedrą vyskupas K. Paltarokas buvo išreiškęs pasiūlymą, kad šviestuvai būtų sukabinti šonuose, o ne erdvėje, vedančioje link didžiojo altoriaus.
Vyskupas manė, kad įėjęs į katedrą žmogus turi išvysti atvirą didžiojo altoriaus šviesą ir joje didingai iškylančią Kristaus Karaliaus skulptūrą.
Ne vienas katedros lankytojas turbūt pastebėjo, kad žvelgiant į šią šventovę iš išorės, ji atrodo mažesnė, nei yra iš tikrųjų.
„Tik įėjus į katedros vidų galima pamatyti ir pajusti tikrąją jos didybę“, – sako kun. K. Palepšys.
Prieš ketverius metus vyskupo paskirtas tarnauti į Panevėžio katedrą, dvasininkas vertina ir jos reikšmę, ir jos istoriją, architektūrą, ir ypatingą vidaus interjerą.
Melsvai nudažyti katedros lubas buvo pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko sumanymas. P. ŽIDONIO nuotr.
Su pirmojo vyskupo vardu
Kalbant apie Panevėžio katedrą visada šalia bus ir pirmojo vyskupo K. Paltaroko vardas.
Šio iškilaus dvasininko ženklų ir dabar gausu maldos namuose – jo bronzinis bareljefas įtaisytas kairėje presbiterijos pusėje, o pats didysis altorius yra vyskupo Kazimiero Paltaroko dovana katedrai.
Kaip vieną iš katedros išskirtinių ženklų ir vertybių kun. K. Palepšys įvardija rūsyje įrengtą erdvią kriptą. Joje 1958 metais ir atgulė K. Paltaroko palaikai. Virš įėjimo į kriptą dabar ir matome pirmojo Panevėžio vyskupo biustą.
„Tik įėjus į katedros vidų galima pamatyti ir pajusti visą tikrąją jos didybę.“
Kunigas K. Palepšys
„Net miręs norėčiau dar jums patarnauti“, – tokie Panevėžio vyskupo K. Paltaroko (1875–1958) žodžiai užrašyti šio garbingo žmogaus amžino poilsio vietoje Kristaus karaliaus katedros kriptoje.
Ką tik įsteigtos naujos Panevėžio vyskupijos valdytoju Kauno kunigų seminarijos vicerektorius, Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas Kazimieras Paltarokas buvo paskirtas 1926 metais.
Pasak K. Palepšio, jau pradėta rengtis pirmam svarbiam katedros jubiliejui – parapijos įkūrimo šimtmečiui. O jis bus labai greitai – 2026 metais.
Ne vienas katedros lankytojas turbūt pastebėjo, kad žvelgiant į šią šventovę iš išorės, ji atrodo mažesnė, nei yra iš tikrųjų. P. ŽIDONIO nuotr.
Sosto galybė
Dar viena iš svarbių ir reikšmingų Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vertybių yra presbiterijos kairėje pusėje po iškilmingu baldakimu stovintis vyskupo sostas.
Meniškai iš ąžuolo išdrožtas, brangia medžiaga išmuštas sostas naudojamas tik iškilmingomis progomis.
„Toks sostas – tai vyskupo valdžios, jo atsakomybės ir galios ženklas“, – paaiškina kun. K. Palepšys ir primena, kad sostas yra puošiamas vyskupo herbu.
Dabartinio Panevėžio vyskupo Lino Genadijaus Vodopjanovo OFM herbas skelbia vyskupišką šūkį „Beati pacifici“ – „Palaiminti taikdariai“, vyskupo emerito Jono Kaunecko herbą puošęs šūkis buvo „Žiūrėti jo žvilgsniu“, o pirmojo vyskupo K. Paltaroko jau minėtasis „Net miręs norėčiau jums patarnauti“.
Kristaus Karaliaus katedros puošmenos – talentingų menininkų darbai.
Viena reikšmingiausių – virš tabernakulio pastatyta Jėzaus Kristaus karaliaus, visų valdovo, skulptūra – garsiojo kraštiečio, pirmojo profesionalaus Lietuvos skulptoriaus Juozo Zikaro (1881–1944) kūrinys.
Kilimo eskizas prie altoriaus taip pat J. Zikaro sukurtas.
Katedros vidų 1938–1939 metais kartu su kitais menininkais išdekoravo garsus dailininkas Povilas Puzinas.
Ypatingo dėmesio prašo virš altoriaus ant lubų esantis paveikslas – daugiafigūrės kompozicijos freska „Stebuklas prie Polocko“. Šis įspūdingas kūrinys 2004 metais restauruotas.
O atsirado jis taip pat pagal vyskupo K. Paltaroko sumanytą idėją. Ją realizavo ir kompoziciją sukūrė žinomas tarpukario dailininkas Jonas Mackevičius (1872–1954) bei jo pagalbininkai dailininkai Domicelė Tarabildienė ir Vytautas Palaima.
Šių menininkų rankomis tapyta ir Siksto Madonos kopija, ir Šv. Kazimiero paveikslas.
Gausu ir daugiau vertingų katedros puošmenų.
Tad su tokiu reikšmingu paveldu architektų Aleksandro Gordevičiaus ir Ryčio Romano Steikūno suprojektuota ir 1929 metais pastatyta Panevėžio vyskupijos katedra 1997 metais ir buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Viena iš svarbių ir reikšmingų katedros vertybių yra po iškilmingu baldakimu stovintis vyskupo sostas. Dabartinio Panevėžio vyskupo Lino Genadijaus Vodopjanovo OFM herbo šūkis „Beati pacifici“ reiškia „Palaiminti taikdariai“. P. ŽIDONIO nuotr.
Meistro atminimas – darbuose
Einančiųjų link šventovės akys krypsta ir į katedros pagrindinį fasadą. Ant jo stogo įrengtos trijų metrų aukščio palaimintojo Jurgio Matulaičio bei popiežiaus Pijaus XI skulptūros. Jos abi – skulptoriaus Vincento Jakševičiaus kūriniai.
Šis Naujamiestyje gimęs, kurį laiką Panevėžyje gyvenęs meistras iš pradžių su tėvu, vėliau su sūnumis darbavosi Švėkšnoje. Jo darbų yra ir Kaišiadorių katedroje, Švėkšnos, Ukmergės, Joniškio bei kitose Lietuvos bažnyčiose.
1928–1930 metais V. Jakševičius su sūnumis įrengė Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros išorę ir vidaus interjerą, atliko visus tinko darbus.
Tai jo rankomis pastatytas altorius, nulipdytos šventųjų figūros, padarytas altorių gaubiantis baldakimas ir kolonos, apstatytos angelų figūromis. To paties V. Jakševičiaus išdrožtas ir vyskupo sostas.
Vaizdingai apie katedrą 1936 metais rašė jos statytojas vyskupas K. Paltarokas. Prie jo žodžių lyg ir nebėra ko pridėti: „Peržengę slenkstį, nieko nekliudomi, praeiname pro baltus piliorius ir apsistojame prie Dievo stalo. Presbyterijoj po puikiu berninišku baldachimu mus pasitinka Kristus Karalius. Čia Jo žemės sostas. Čia Jis neribotai valdo, skleisdamas tikintiems savo gausias malones. Bet Jo galia apima visą pasaulį, kurio mėgiamąjį kraštelį – Lietuvą su savo puikiomis bažnyčiomis matome atvaizduotą sienos paveiksle.“
P. ŽIDONIO nuotr.
Ką pasakoja skambantys varpai
Dar vienas svarbus Panevėžio katedros akcentas – Bruno Goebelio įmonėje Karaliaučiuje pagaminti vargonai, čia pastatyti 1931 metais.
Gražiai atrodo ir chorui įrengtas balkonas, kurio šonuose – dvi baltai nudažytos ir paauksuotos meniškos medinės angelų skulptūros.
O katedroje iki šiol tebeskambantys keturi varpai pašventinti taip pat 1931 metais.
Jie nuliedinti Vokietijoje, Apoldos mieste, brolių Šilingų liejykloje.
Šiuos varpus skambančius girdėjo dauguma panevėžiečių, o štai pamatyti juos teko retam. Tad įdomu sužinoti, jog vienas iš šių varpų, skirtas Kristui Karaliui, su įrašu: „Prabilk tautų protui, pajudink jų valią, neleisk jiems daryti žalingų klaidų… O Viešpatie Jėzau, Karalių Karaliau, naikink ir šaltinį žmonijos ydų“. Prie įrašo išlietas ir Kristaus Karaliaus atvaizdas.
Antrasis varpas skirtas Švč. Mergelei Marijai. Ant jo Marijos atvaizdas ir išrašyti žodžiai, prašantys palaimos.
O ketvirtuoju varpu yra pagerbiamas kankinys šv. Stanislovas.