Rekonstruotoje Panevėžio Laisvės aikštėje naktį savavališkai klevą pasodinęs panevėžietis Rytis Zaveckas ne veltui įspėjo nesirengiantis iškasti, nes atsiras jį ginanti pilietinė visuomenė.
Lietuvos miestuose plintančio judėjimo „Fridays For Future“ – „Penktadieniai ateičiai“ Panevėžio komandos atstovai penktadienio vidurdienį susirinko į protesto akciją prie miesto Savivaldybės.
Susitiko su draugais
Prie plakatus „Jokių kompromisų ginant žemę“, „Pinigais nekvėpuosi“, „Išsaugokime nekirskime“ iškėlusių jaunų žmonių trijulės prisijungė ir panevėžiečiams jau pažįstami protestų už kino centro „Garsas“ pastato išsaugojimą aktyvistai. Tarp jų ir pietų pertrauką protestui paaukojęs Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas – sakė atėjęs „susitikti su draugais“.
Nors Centrinė projektų valdymo agentūra turės tikrinti, ar Laisvės aikštės rekonstrukcija atitinka europinėmis lėšomis finansuotą projektą, rajono valdininkas mano, jog projekte nenumatytas medis gali aikštėje likti. Jo nuomone, tikrintojai tam neturėtų prieštarauti.
Paklaustas, ar gyventojai viešosiose erdvėse gali savo nuožiūra sodinti želdinius, ar vis dėlto tokia iniciatyva turi būti suderinama su savivaldybių specialistais, D. Malinauskas pripažino, jog tokie derinimai vis dėlto privalomi.
„Aš abejoju, ar neiškasus klevo atsitiktų toks masinis sodinimas. Čia buvo meninis veiksmas“, – svarstė D. Malinauskas.
Rajono Savivaldybės architektas kaltina kolegas miesto Savivaldybėje netinkamu Laisvės aikštės rekonstrukcijos projekto viešinimu.
„Prieš keletą metų pasirodė miesto buvusios vyriausiosios architektės straipsnis, koks svarbus kiekvienas medis, o kiek daug jų buvo pašalinta. Kai kuriuos gal reikėjo, gal kai kurių ne, bet Savivaldybės administracija negali viešai viena kalbėti, o daryti kita. Kai viešinami projektai už ES lėšas, turi būti atsižvelgiama į gyventojų nuomonę. Kai akis pasižiūri į tą menininko klevelį, jis kaip čia buvęs“, – svarstė D. Malinauskas.
I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Įkvėpti Gretos
Judėjimo „Fridays For Future“ į protesto akcijas prie miesto Savivaldybės susirinko jau penktą penktadienį. Šis judėjimas įvairiose šalyse pradėjo burtis ir rengti protesto akcijas įkvėptas Švedijos aplinkosaugos aktyvistės klimato kaitos klausimais aštuoniolikmetės Gretos Thunberg.
Tuo pačiu metu po kelis protestuotojus su plakatais rikiavosi ir didžiuosiuose šalies miestuose.
„Šįkart susirinkome dėl medžių, o prieš tai bendrai dėl klimato krizės. Ateityje planuojame protestus skirti konkrečioms problemoms – dėl viešojo transporto arba dėl upių, ketiname kartoti medžių likimo klausimą“, – aiškino viena iš protestuotojų Viltė.
Anot sostinėje studijuojančios panevėžietės, šio judėjimo komandos susikūrusios Vilniuje, Kaune, Kaišiadoryse ir Klaipėdoje. Prieš penkias savaites susikūrė komanda ir Panevėžyje. Jai priklauso keturi nariai – tiek pat, kiek ir Vilniuje.
„Mes vadovaujamės mintimi, kad turime mąstyti globaliai, bet veikti lokaliai. Nors klimato krizė – pasaulinė problema, turime vykdyti pokyčius savo lokalioje teritorijoje“, – aiškino Viltė.
Paklausta, ar domėjosi, kiek Panevėžyje per metus medžių iškirsta ir kiek pasodinta naujų, Viltė tvirtino, jog susiduriama su problema, jog kai kuri informacija nėra pasiekiama ir, anot jos, „nėra skaidrumo iš Savivaldybės pusės“, o judėjimas planuoja atlikti tyrimą. Vis dėlto mergina pripažino, jog dėl tokios informacijos į Panevėžio savivaldybę nebuvo kreiptasi.
Prieš penkias savaites Aukštaitijos sostinėje susibūrę aktyvistai aiškina prie klimato kaitos sustabdymo prisidedantys individualiai.
„Mes tikime individualiais pokyčiais. Patys nevartojame arba stengiamės kuo mažiau vartoti gyvulinės kilmės produktų, tačiau individualūs pokyčiai nėra daug lemiantis dalykas“, – kalbėjo Viltė, paklausta apie protestuotojų indėlį į ekologiją.
I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Baudos nemokės
Rekonstruotoje Laisvės aikštėje praėjusį savaitgalį, vidurnaktį savavališkai pasodinęs klevą, panevėžietis R. Zaveckas sulaukė Savivaldybės raštiško įpareigojimo ne ilgiau nei per dešimt dienų medį iškasti ir sutvarkyti veją. Kitaip jam grėstų piniginė bauda. R. Zaveckas neslepia nesąs nusiteikęs nei klevo kasti, nei baudos mokėti.
„Pats tikrai medžio nekasiu. Atsiras pilietinė visuomenė, kuri mane gins. Nematau nusikaltimo, čia yra protestas. Kodėl turėčiau mokėti?“ – kalbėjo sodintojas.
Jis penktadienį atvyko ir į pasodintojo klevo palaikymo akciją. „Medžiai – paveldas“ – iškėlė plakatą R. Zaveckas.
„Mes tikime individualiais pokyčiais. Patys nevartojame arba stengiamės kuo mažiau vartoti gyvulinės kilmės produktų, tačiau individualūs pokyčiai nėra daug lemiantis dalykas.“
Viltė, aktyvistė
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigė, jog jei nepavyks taikiai išspręsti problemos, teks eiti teisiniu keliu.
„Iš mūsų pusės nėra jokių politinių dalykų, o elgiamės, kaip mums nurodo teisės aktai konkrečiu atveju“, – aiškino T. Jukna.
Anot jo, želdinių sodinimo iniciatyvos mieste visada sveikintinos, bet augalų vieta turi būti suderinta su Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistais. Direktoriaus teigimu, šiuo atveju tokia protesto akcija dargi atnešė ir finansinių nuostolių – pagal projektą medžio sodinimo vietoje turėtų būti veja. Perkėlus augalą į tinkamą jam vietą, ją teks atnaujinti.
P. ŽIDONIO nuotr.
Projektą vadino pavyzdiniu
Rekonstruojamoje Laisvės aikštėje dalis medžių buvo iškirsta dar 2019-ųjų pavasarį. Vykdomais kirtimais paukščių perėjimo metu pasipiktinus kai kuriems politikams ir gyventojams, įsikišti teko ir specialistams.
Dendrologė dr. Lina Straigytė, vertinusi medžių būklę, pabrėžė, jog Panevėžio Laisvės aikštės projektas – pavyzdinis.
„Panevėžio projektas pagal visus reikalavimus yra vienas iš pavyzdinių, reikėtų rodyti, kaip reikėtų daryti“, – tuomet kalbėjo dendrologė, atvykusi į Panevėžio savivaldybės tarybos posėdį.
Pasak L. Straigytės, toks projektas užtikrins medžių įvairovę ir vertingiems medžiams, pavyzdžiui, aikštėje augantiems ąžuolams, bus sudarytos palankesnės sąlygos.
Ji apgailestavo, kad protestuojantys gyventojai nedalyvavo viešuose pristatymuose ir nediskutavo dėl konkrečių medžių likimo anksčiau.
„Esu atvira, noriu, kad žmonės šviestųsi, kad nebūtų kaip Kaune, kur šaknys kapojamos medžiams, ąžuolams, nepaliekama erdvės. Atvažiuokite ten spaudimą padaryti“, – tada siūlė dendrologė.
Ji pabrėžė, kad dėl medžių atsakomybę prisiima Savivaldybė bei jų vertinimą atlikę specialistai, kurie turėtų atsakyti, jei medis nuvirstų ir sužalotų žmones ar jų turtą. Pasak jos, pažeisti, bet dar gyvi medžiai galėtų būti palikti kur nors nuošalioje vietoje, tačiau ne ten, kur kas dieną praeina daugybė žmonių.
Nors Panevėžio viešųjų erdvių atnaujinimą lydi skandalai dėl išpjautų medžių atnaujinamose erdvėse, Savivaldybė skelbia, jog želdinių mieste daugėja. Pernai Panevėžyje pasodinta 418 medžių ir 6 499 krūmai: Laisvės aikštėje ir jos prieigose, „Ekrano“ marių pakrantėje, Skaistakalnio parke, Maironio take, Šiaurinėje gatvėje ir kt. Šiemet planuojama pasodinti dar 544 didelių matmenų medžius ir 1 235 krūmus.