Grandiozinį naujos autobusų stoties statybų ir kitus projektus miesto centre planuojanti ir su paveldosaugininkais špagas surėmusi Panevėžio savivaldybė sulaukė patvirtinimo, jog jai neteisėtai daromos kliūtys.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Šiaulių departamentas, išnagrinėjęs Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus skundą dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) Panevėžio skyriaus, vadovaujamo Arūno Umbraso, veiksmų, pripažino, jog paveldosaugininkai peržengė savo kompetencijos ribas.
Panevėžio savivaldybė dar nuo pavasario laukia A. Umbraso parašo, jog jis pritaria naujam miesto centrinės dalies detaliajam planui. Pagal jį teritorijoje, ribojamoje J. Basanavičiaus, Ukmergės gatvių, Laisvės ir Savanorių aikščių, būtų suformuoti sklypai būsimai autobusų stočiai, parkui greta jos, taip pat naujam daugiabučiui jaunoms šeimoms bei daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei.
Į inspekciją Panevėžio valdininkai kreipėsi, kai A. Umbrasas pareikalavo Savivaldybės neapsiriboti tik šia zona, o keisti kur kas didesnės miesto teritorijos detalųjį planą.
Visgi VTPSI pareiškė, kad ne paveldosaugininkai, o pati Savivaldybė turi teisę nuspręsti, kokią dalį miesto suplanuoti.
Inspekcija nurodo KPD Panevėžio skyriaus raštą panaikinti „kaip neteisėtai priimtą sprendimą“. Atsiimti savo reikalavimą paveldosaugininkai įpareigoti iki spalio 7-osios, o jei to nevykdys, VTPSI pati kreipsis į teismą dėl, kaip teigiama jos rašte, „neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo“.
Tiesa, bylinėtis gali ryžtis ir paveldosaugininkai. Jie turi teisę inspekcijos sprendimą skųsti teismui.
R. Paužos teigimu, kol paveldosaugininkai nederina parengto miesto centrinės dalies detaliojo plano, Savivaldybė negali suformuoti sklypų net keliems naujiems statiniams. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Pozicijos nekeičia
Įvertintas kaip įlindęs ne į savo daržą KDP Panevėžio skyrius teigia sprendžiantis „dėl tolesnių veiksmų reaguojant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą“.
Tačiau, kaip teigiama KPD ryšių su visuomene specialistės Dovilės Bielevičiūtės atsiųstame rašte, bet kokiu atveju inspekcijos „pateikti reikalavimai neįtakoja KPD Panevėžio skyriaus pozicijos dėl Panevėžio miesto centrinės dalies detaliojo plano trūkumų ir būtinybės juos taisyti“.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius reikalauja koreguoti miesto centrinės dalies detalųjį planą, nes esą dabartinis planas ir planuojami pakeitimai nenumato galimybės formuoti kultūros paveldo objektų teritorijas apibrėžiančių sklypų.
„Susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kyla tiesioginė grėsmė kultūros paveldo objektams ir nebūtų įmanoma jų apsaugoti“, – teigia paveldosaugininkai.
Anot jų, statyti ar rekonstruoti autobusų stotį nesą jokių kliūčių – tam, pasak KPD Panevėžio skyriaus, nereikalingas naujas detalusis planas.
Nepaisant to, kad inspekcija išaiškino, jog ne paveldosaugininkų, o tik pačios Savivaldybės rūpestis, kokios teritorijos detalųjį planą rengti, griežto kirčio sulaukęs KPD Panevėžio skyrius toliau bando laikytis savo.
„Svarbu tai, kad teismas įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybę keisti miesto centrinės dalies detalųjį planą, tačiau ji iki šiol to nepadarė. Nesuprantamas Savivaldybės ketinimas rengti penkis detaliuosius planus vietoj vieno galiojančio plano pakeitimo, kaip tą nurodo įstatymas“, – teigiama KPD „Sekundei“ atsiųstame rašte.
Suabejojo profesionalumu
Panevėžio savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė teigia esanti apstulbinta tokios KPD Panevėžio skyriaus pozicijos.
„Kyla pagrįstų abejonių, ar šiai institucijai galioja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos. Su visa pagarba Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriui tenka pažymėti, kad painiojami skirtingi teritorijų planavimo dokumentai. Departamentas neturėtų klaidinti Panevėžio žmonių, nes niekada joks teismas nebuvo įpareigojęs Savivaldybę keisti Panevėžio miesto centrinės dalies detalųjį planą“, – teigė architektė.
Anot jos, inspekcijos išvados tik patvirtino, kad KPD Panevėžio skyriaus vedėjas A. Umbrasas veikė galimai neteisėtai.
„Architekte dirbu 21-erius metus. Per tiek laiko visko patyrusi ir mačiusi. Galima kartais suklysti ir tai žmogiška. Bet nuo neatmenamų laikų girdima, kad kažkas negerai su Panevėžiu. Net ir ne architektūros profesionalas mato centre nesutvarkytą teritoriją, išpliurusią, nesuvaldytą erdvę, pabirusią urbanistiką – visišką chaosą. Jei Savivaldybė turės normaliai suplanuotą miestą, galės ne tik dalyvauti konkursuose, teikti projektus, bet ir miesto biudžeto pinigus naudoti racionaliau“, – sako D. Gasiūnienė.
Nejuda iš vietos
Į A. Umbrasui netinkantį parengtą detalųjį planą, pasak architektės, patenka tik maža dalis iš visos 147 ha užimančios miesto istorinės dalies. Tačiau visame šitame plote nėra nė vieno valstybės saugomo kultūros paveldo objekto. Nepaisant to, pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos, vietos paveldosaugininkų veiksmai yra esminis stabdys, kodėl nepajuda šios vietos atnaujinimo projektai.
„Inspekcijos išvados patvirtino, kad Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovas elgėsi neteisėtai ir viršijo savo įgaliojimus. To pasekmės miestui labai blogos: stringa kaip laukiamiausi panevėžiečių išrinkti projektai: autobusų stoties statybos, Laisvės aikštės prieigų sutvarkymo“, – piktinosi R. Pauža.
Anot jo, paveldo sargai kalba netiesą tvirtindami, kad stoties statybos gali prasidėti ir neturint jos sklypo detaliojo plano.
„Kol KPD Panevėžio skyrius nederina Savivaldybės užsakymu parengto detaliojo plano, mes net negalime suformuoti sklypo naujai stočiai. Jei ne jau kone pusmetį trunkantis ginčas, šiandien galėtume skelbti rangos darbų konkursą naujai stočiai statyti“, – sako R. Pauža.
Anot jo, dėl to, kad paveldo sargai iki šiol vieną paskui kitą siunčia reikalavimus, stringa ir dar viena nauja idėja. Savivaldybė planuoja gavusi europinę paramą miesto centre, tarp dabartinės autobusų stoties ir Laisvės aikštės, statyti daugiabutį jaunoms šeimoms. Neturint detaliojo plano, pasak R. Paužos, nėra galimybės suformuoti sklypo būsimajam namui.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pripažino A. Umbraso vadovaujamo Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrių peržengus savo kompetencijos ribas. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Ne vienam spręsti
R. Pauža teigia iš KPD Panevėžio skyriaus vedėjo A. Umbraso neišgirdęs svarių argumentų, kodėl parengtasis miesto centrinės dalies detalusis planas jam, kaip paveldosaugininkui, netinka.
„Nė vienu žodžiu savo sprendimuose jis nėra paminėjęs, kad mes būtume padarę kultūros paveldo išsaugojimo srities pažeidimų. Motyvuojama tik tuo, kad detalųjį planą parengėme per mažai teritorijai, neva reikėjo didesnei. Bet, kaip patvirtino inspekcija, Savivaldybė sprendžia, kokio dydžio teritoriją jai reikalinga planuoti“, – sako R. Pauža.
Direktorius stebisi, kad paveldosaugininkai Aukštaitijos sostinėje imasi reguliuoti tai, kas esą neįeina į jų kompetenciją.
„Profesionalų architektų atsakomybė, kaip formuoti miestą laikantis visų teisės aktuose numatytų kriterijų. Negali vienas kultūros paveldo specialistas spręsti tokių dalykų“, – piktinosi direktorius.
Laukia tarnybinio patikrinimo
Panevėžio savivaldybės nesutarimai su vietos paveldosaugininkais atsidūrę jau ir po Vyriausybės bei Kultūros ministerijos didinamuoju stiklu.
Kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson dar rugpjūčio 17-ąją pasirašė įsakymą, kuriuo KPD laikinajam vadovui Algimantui Degučiui pavesta įvertinti, ar A. Umbraso veiksmuose „nėra galimų tarnybinio nusižengimo požymių dėl nepagrįsto vilkinimo derinant detalųjį planą Panevėžio mieste ir spręsti dėl jo tarnybinės atsakomybės“.
Atsakymo į klausimą, ar pradėtas A. Umbraso veiksmų tarnybinis patikrinimas, KPD ryšių su visuomene specialistė Dovilė Bielevičiūtė departamente ieškojo kone dvi dienas.