Atliekų tvarkymas – ypač daug diskusijų kelianti tema.
Darbuotojo nurodymas pribloškė
Kelis maišus nebereikalingų tekstilės gaminių į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų aikštelę Panevėžyje atvežęs gyventojas pasibaisėjo, kai darbuotojas nurodė jas išversti į konteinerį, pilną nerūšiuotų atliekų. Panevėžietis apstulbęs: kodėl įstaiga, raginanti gyventojus rūšiuoti šiukšles, pati to nedaro?
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys tvirtina, kad to būti negalėjo. Anot jo, pasitaiko, kad gyventojai ir didžiųjų gabaritų atliekų aikštelėse suverčia atvežtus nebe- reikalingus daiktus nerūšiuodami, tačiau juoss iš karto sutvarko darbuotojai.
Kaip pasakojo pavardės nenorėjęs viešinti panevėžietis Jonas, trečiadienio pavakare į Savitiškio gatvėje esančią didžiųjų atliekų aikštelę jis atvežė kelis maišus tekstilės atliekų.
Namie susikaupusius senus ir nebenešiojamus drabužius jis galėjo tiesiog išmesti į konteinerį prie savo namų, tačiau, anot jo, taip pasielgti nekilo ranka.
Jono namuose visos atliekos rūšiuojamos.
Gal kažkas iš klientų savo atliekas išvertė ne į tą konteinerį, todėl galėjo susidaryti nuomonė, kad visko primaišyta.“
G. Ulys
Susidarę didesni kiekiai stambiagabaričių atliekų visada išvežami į tam skirtas aikšteles mieste.
Ir šįkart sutvarkęs garažą du tekstilės atliekų pripildytus maišus Jonas atgabeno į aikštelę Savitiškio gatvėje.
„Darbuotojo paklausiau, kur yra tekstilės konteineris. Jis ranka mostelėjo į konteinerį, prie kurio atliekas jau krovė mikroautobuso vairuotojas. Autobusiukas iki pat viršaus buvo prikimštas įvairiausių statybinių atliekų – nuo putų polistireno iki plastiko bei medinių lentų. Jokio rūšiavimo – į konteinerį buvo verčiama viskas iš eilės“, – pamatytas vaizdas pribloškė Joną.
Dingsta motyvacija
Jonas liko nesupratęs, kodėl į vieną konteinerį verčiama viskas, ką atvežė gyventojai.
Pasak panevėžiečio, anksčiau savo seną išardytą spintą jis vežęs į Senamiesčio gatvėje esančią atliekų aikštelę. Šioji jam paliko gerą įspūdį – ant kiekvieno konteinerio užrašyta, kokioms atliekoms skirtas.
Tačiau Savitiškio gatvėje pamatytas vaizdas jį privertė suabejoti rūšiavimo nauda.
„Viešoje erdvėje nuolat agituojama, kad žmonės būtų atsakingi ir rūšiuotų atliekas. Bet to nedaro patys atliekų tvarkytojai. Jeigu patys siūlo viską versti į vieną konteinerį, kokia prasmė apskritai didelių gabaritų atliekas vežti į aikšteles – daug paprasčiau išmesti į konteinerį prie namų“, – svarstė Jonas.
Jis abejoja, ar vėliau konteineriuose suverstos šiukšlės perrūšiuojamos – tai būtų dvigubas darbas.
„Nenoriu ieškoti kaltų, bet pats faktas tikrai keistas. Gal tik sutapimas, atsitiktinumas, gal ne visi darbuotojai atsakingai dirba, bet kai atliekos nėra rūšiuojamos ten, kur tas privaloma, ir pačiam dingsta motyvacija“, – sako panevėžietis.
Į atliekų aikštelę Savitiškio gatvėje nebereikalingų tekstilės gaminių atvežęs panevėžietis tikina tapęs liudininku, kaip įvairios atliekos suverčiamos į vieną krūvą. P. Židonio nuot.
Vadovai aiškinsis
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo skyriaus direktorius Gintautas Ulys teigė, kad tekstilės atliekas galima išmesti jiems skirtuose konteineriuose visame mieste arba atvežti į didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikšteles.
Anot jo, šiose aikštelėse įrengti tekstilei skirti konteineriai.
Kodėl atsitiko taip, kad žmogui buvo nurodyta tokias atliekas versti į vieną su statybinėmis medžiagomis, direktorius sako galintis spėlioti. G. Ulys tvirtina, jog iš šių aikštelių į regioninį sąvartyną atvežamos tik išrūšiuotos atliekos.
„Reikės šį faktą dar pasiaiškinti. Gal kažkas iš klientų savo atliekas išvertė ne į tą konteinerį, todėl galėjo susidaryti nuomonė, kad visko primaišyta. Bet tokiais atvejais patys mūsų darbuotojai jas išrūšiuoja“, – patikino G. Ulys.
Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro vadovai tikina, kad stambiagabaričių atliekų aikštelėje įvykęs nesusipratimas – jose visos šiukšlės išrūšiuojamos. P. Židonio nuotr.
Rūšiavimas šlubuoja
Pasak G. Ulio, visos atliekos, suvežamos į sąvartyną, pirmiausia rūšiuojamos mechaniniais-biologiniais įrenginiais. Nerūšiuotos atliekos negali būti šalinamos pagal teisės aktus.
Tačiau yra tokios medžiagos, kurių nepavyksta išskirti iš bendro atliekų srauto. Pavyzdžiui, popierius labai greitai sušlampa ir jo atskirti nebeįmanoma. Jį galima tik biologiškai suskaidyti, bet ne perdirbti.
„Mes patys taip pat dar privalome išrūšiuoti mišrias atliekas, tad puikiai matome, kiek į mišrų srautą patenka įvairių pakuočių ir kitų atliekų, kurias dar būtų galima perdirbti“, – teigia G. Ulys.
Pasak direktoriaus, atliekos yra tam tikras resursas, bet jis tiesiog iššvaistomas. Gyventojų nenoras rūšiuoti, anot G. Ulio, didina galutinę atliekų tvarkymo kainą.
„Vienas iš kainos faktorių neabejotinai yra gyventojų elgesys“, – pabrėžė G. Ulys.