Panevėžyje rinkėjai dar kartą parodė partijoms, net ir krūvas pinigų investavusioms į brangius rinkimų plakatus, kad jų vieta – tik už rinkimų komitetų nugarų.
Rungtis dėl Aukštaitijos sostinės mero regalijų į antrąjį rinkimų turą panevėžiečiai pasiuntė abiejų komitetų lyderius – antros kadencijos šiame poste siekiantį, šiuo metu nuo pareigų dėl korupcijos tyrimo nušalintą, bet įtarimus atmetantį Rytį Račkauską ir Seimo narį Povilą Urbšį.
Šie rinkimai tapo savotišku politiniu fenomenu Panevėžyje – antrai kadencijai panevėžiečiai perrinko net septynis iš dabartinėje Taryboje esančių aštuonių R. Račkausko komandos narių.
Kovo 17-ąją vyksiantis antrasis rinkimų turas Panevėžyje kaip niekad intriguoja. Prieš ketvertą metų surėmę pečius į miesto olimpą žengę R. Račkauskas ir P. Urbšys dabar savo politinį svorį pasitikrins dvikovoje dėl mero regalijų.
Kol kas panevėžiečiai didesnį palankumą parodė R. Račkauskui. Jis surinko pusantro karto daugiau balsų nei į Panevėžį sugrįžti nusiteikęs seimūnas.
Šie rinkimai tapo savotišku politiniu fenomenu Panevėžyje – antrai kadencijai panevėžiečiai perrinko net septynis iš dabartinėje Taryboje esančių aštuonių R. Račkausko komandos narių. M. Garucko nuotr.
Lenktynes dėl rinkėjų pasitikėjimo pralaimi ne tik P. Urbšys, bet ir šiems rinkimams suburta jo nauja komanda. Iš pastarosios panevėžiečiai Taryboje panoro matyti keturis narius, iš R. Račkausko komandos – aštuonis.
„Rezultatai yra tokie, kokių ir tikėjomės. Mūsų stiprybė – į rezultatą orientuota komanda, prie kurios prisijungė savo darbais ir pasiekimais gerai žinomi panevėžiečiai. Kitas mūsų išskirtinumas – realūs darbai, o ne pažadai, kartojami per kiekvienus rinkimus. Dalis darbų jau padaryta, dalis – starto pozicijose“, – teigė R. Račkauskas.
Anot jo, panevėžiečiai „atskyrė grūdus nuo pelų“.
„Panevėžiečiai pademonstravo sveiką protą, jie tikrai mato rezultatus, o ne kažkokius politinius burbulus, kuriuos pučia oponentai“, – kalbėjo perrinkimo siekiantis meras.
Anot jo, pirmojo turo rezultatai leidžia tikėtis, kad ta pati tendencija išliks ir antrajame.
„Žinodamas savo oponentą, neabejoju, kad purvo ir nepagrįstų kaltinimų lavina bus didelė, tačiau panevėžiečiai jau įrodė, kad jiems prioritetas – ne paskalos, o darbai ir rezultatai“, – sako R. Račkauskas.
Regi kryptį į Rytus
Kad P. Urbšio sukurtas šiųmečių rinkimų produktas nebuvo toks sėkmingas, kaip prieš ketvertą metų, rodo ir tai, jog seimūno komandą lenktynėse dėl vietų Taryboje aplenkė TS-LKD sąrašas, pelnęs vienu mandatu daugiau. Tai reiškia, kad dalis rinkėjų, mero rinkimuose balsavusių už P. Urbšį, visgi Tarybos narius rinkosi pirmenybę atiduodami jo komandos politiniams oponentams.
R. Račkausko proveržis pirmajame ture P. Urbšiui netikėtas.
P. Urbšio sukurtas šiųmečių rinkimų produktas nebuvo toks sėkmingas, kaip prieš ketvertą metų. Seimo narys mero rinkimuose liko antras, o jo komanda gavo mažiau vietų Taryboje nei 2015-aisiais.
„Prognozavau, kad į antrą turą galime patekti abiejų komitetų kandidatai į merus, kas ir įvyko. Bet prisipažinsiu, kad tokio skirtumo tikrai nenumačiau. Buvau įsitikinęs, jog panevėžiečiai skiria kriminalinę atsakomybę nuo politinės ir nesusitaikys su tuo, kad meru gali būti asmuo, kuris sėdės teisiamųjų suole“, – pareiškė P. Urbšys.
Parlamentaro nuomone, R. Račkauskui laimėti padėjo Savivaldybės vykdomas Europos Sąjungos remiamų miesto tvarkymo projektų viešinimas.
„Už Savivaldybės resursus buvo pristatinėjama R. Račkausko pozicija – ar kalbėtume apie autobusuose sukamus vaizdo klipus apie Panevėžio atsinaujinimą, ar kitus straipsnius. Akivaizdu, kad daliai žmonių galėjo susidaryti įspūdis, jog jam pareikšti įtarimai tėra menkniekis. Antrasis turas parodys, kaip mes suvokiame, kas yra Panevėžio garbė“, – piktinosi P. Urbšys.
Jo nuomone, tokie rinkimų rezultatai patvirtina tendenciją, kad rinkėjai konkrečius darbus suvokia materialiąja prasme, susitaiko su Savivaldybe kaip ūkiniu vienetu, kur nebėra svarbu įgalinti žmones kontroliuoti esančiuosius valdžioje.
„Turime pripažinti, kad vakarietiškas demokratinis savivaldos modelis daugeliui nepažinus ir daugumas jį transformuoja į tai, kokį matome Rytuose, kur vienas šeimininkas, kuris turi tvirtai laikyti valdžios vadeles savo rankose ir pasirūpinti tvarkinga aplinka bei pramogomis“, – kritikavo P. Urbšys.
Konservatoriai neprasiveržė
Panevėžys – vienas didžiausių skaudulių dešiniesiems. Prieš ketvertą metų TS-LKD prapylė rinkimus pagrindiniais jų bastionais laikytose savivaldybėse – Kaune ir Aukštaitijos sostinėje. Negana to, iš karto po rinkimų Aukštaitijos sostinės Taryboje iš šešių TS-LKD atstovų teliko du – kiti keturi su partija atsisveikino prisijungę prie R. Račkausko suformuotos valdančiosios daugumos.
Dabar susigrąžinti Panevėžį turėjo būti konservatorių garbės reikalas.
Tačiau netgi į pirmąsias kandidatų sąrašo pozicijas įrašę naujus veidus politikoje, konservatoriai nesugebėjo pasiekti triumfo.
TS-LKD Panevėžio skyriui prieš porą metų stojusios vadovauti Seimo narės Rasos Juknevičienės komanda būsimoje kadencijoje turės vienu mandatu mažiau, nei buvo laimėjusi 2015 m.
Rinkimų kova baigta ir trečioje vietoje likusiai TS-LKD kandidatei į merus Indianai Grigienei. Vis dėlto konservatorė tikina savo rezultatu esanti patenkinta. Nors didžiojoje politikoje ji dar naujokė, I. Grigienei pavyko surinkti vos keliais šimtais, o tai yra 2,7 proc., balsų mažiau nei buvusiam Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadui, jau antrą kadenciją Seime dirbančiam P. Urbšiui.
„Man skambina žmonės ir dėkoja už inteligentišką, gražią rinkimų kampaniją. Mes nevarėme šmeižto“, – tvirtina naujoji miesto Tarybos narė.
Dar sekmadienio vakarą, su komanda laukdama rezultatų vienoje Panevėžio kavinių, I. Grigienė, paklausta, ką matanti konkurentu antrajame mero rinkimų ture, įvardijo R. Račkauską.
Tačiau kad bus tiek daug jį palaikančių rinkėjų, I. Grigienė irgi nesitikėjo.
„Nuvylė, kad panevėžiečiai tolerantiški korupcijai ir renka žmogų, įtariamą nusikaltimais“, – paaiškėjus rezultatams kalbėjo konservatorė.
Jos nuomone, dalis TS-LKD elektorato antrajame rinkimų ture palaikys P. Urbšį, bet dauguma visai nedalyvaus rinkimuose.
Nors I. Grigienės į rinkimus vestas sąrašas pelnė penkis mandatus vietoje prieš ketvertą metų iškovotų šešių, ji nesutinka, kad TS-LKD šiųmečiai rezultatai prastesni. Esą kadangi Tarybą sudarys nebe 31-as, bet 27 nariai, konservatorių joje bus ne mažesnis procentas, nei jie pelnė vietų 2015 m.
Netgi į pirmąsias TS-LKD kandidatų sąrašo pozicijas Panevėžyje įrašę naujus veidus politikoje, konservatoriai nesugebėjo pasiekti triumfo ir susigrąžinti šio miesto į savo rankas. M. Garucko nuotr.
Senbuvius išstūmė
Kartėlį dėl sumenkusių Taryboje gretų teks nuryti ir socialdemokratams. Jie vietoje turėtų keturių vietų gavo dvi. Panevėžiečiai nusisuko nuo visų praėjusią kadenciją miesto Taryboje buvusių kairiųjų – Donato Degenio, Povilo Vadopolo, Janinos Gaidžiūnaitės, Rimanto Sankausko – ir į jų vietą pasodino verslininką Ramūną Vyžintą, kadaise jau ragavusį ir vicemero, ir administracijos direktoriaus pavaduotojo duonos, bei politikos naujoką, į pensiją pasitraukusį „Žemynos“ progimnazijos buvusį direktorių Romualdą Grilauską.
Mažiau miesto valdžioje bus ir valstiečių – 2015-aisiais iš rinkėjų gavę keturias vietas, jie dabar turės tris.
Jau dvi kadencijas valdančiojoje daugumoje buvusio valstiečių sąrašo kandidato į merus, Panevėžio kolegijos dėstytojo Kęstučio Lukoševičiaus, rinkimų kampanijos debatuose nesugebėjusio išvardyti trijų sričių, gaunančių didžiausią finansavimą iš miesto biudžeto, rinkėjai nematė lyderiu. Mero posto nepasiekęs, jis toliau liks Tarybos nariu su dviem joje nematytais veidais. Su valstiečiais į miesto Tarybą atėjo politikos naujokas, bet panevėžiečiams gerai žinomas Rimantas Narkūnas, aktyvus Panevėžio klubo „Dviračiai“ prezidentas, Panevėžyje tradicija tapusių masinių dviračių varžybų organizatorius. Tarybos nario mandatą gavo ir valstiečių Panevėžio skyriaus pirmininkas Deividas Labanavičius.
Pasitikėjimas sumenko
Liberalai pelnė du mandatus ir išlaikė Taryboje turėtas pozicijas, tačiau rinkėjai iš jos išstūmė ilgametę politikę Zitą Kukuraitienę. Jos vietą greta aktoriaus Laimučio Sėdžiaus užėmė aplinkosaugininkas Valdemaras Jakštas.
Dvi vietas Taryboje turės ir Žaliųjų partija, atstovaujama Gemos Umbrasienės bei Manto Leliuko. Prieš ketvertą metų jiedu buvo išrinkti kaip valstiečių kandidatai, bet netrukus po rinkimų partija jais atsikratė.
Šįkart jųdviejų surinktų balsų skaičius rodo, kad rinkėjų pasitikėjimas ir G. Umbrasiene, ir M. Leliuku drastiškai kritęs. Už G. Umbrasienę, kaip kandidatę į Tarybos narius, šiuose rinkimuose balsavo 620, prieš ketvertą metų – 1507. Šią politikę Panevėžio mere 2015-aisiais norėjo matyti 4897 rinkėjai, šįmet – 2023.
Į Tarybos merus kandidatavusį M. Leliuką 2015-aisiais palaikė 1110, dabar – vos 476 panevėžiečiai.
Oponentų kritika ir pažadai nepasiteisina
Lauras Bielinis
Politologas
Partijų populiarumas visuomenėje labai žemas ir visuomeniniai rinkimų komitetai savotiškai atsvėrė jų bejėgystę. Tie komitetai yra techninis veiksnys, leidęs politikams vienaip ar kitaip sukurti šalininkų grupę rinkimams ir juos laimėti.
Ne tik Panevėžio mieste ir rajone turime situaciją, kai daugiausia rinkėjų balsų pelnė kandidatai į merus, kuriems yra pareikšti įtarimai. Druskininkų savivaldybėje įtariamas meras dar vienai kadencijai išrinktas jau pirmajame ture.
Tai rodo, kad iškeltos bylos, pareikšti įtarimai ir panašūs ikiteisminio tyrimo veiksmai visuomenei jau nebedaro efekto. Didžioji dalis visuomenės tiesiog abejoja, ar iš tiesų tai, ką atlieka teisinės institucijos, yra tiesa. Visuomenė ima nepasitikėti teisinės sistemos veiksmais. Tai signalas visai teisinei valdžios šakai, kuri turi labai rimtai susimąstyti apie šitokį visuomenės požiūrį į ją.
Daugumos politikų bėda, kad jie visiškai nestrategiškai mąsto ir nepateikia jokios savo sąrašo strategijos visuomenei. Yra tik pažadai, bet jie rinkėjų akyse devalvuoti, juk tiek daug jau buvo žadėta ir tiek liko nepadaryta. Pažadus rinkėjai traktuoja kaip meilikavimą ir apgavystę.
Šiandienos rinkėjas yra visiškai pragmatiškas ir jis sako: man nesvarbu, įtariamas tas kandidatas ar ne, man svarbu, kad jis padarytų mano aplinką tokią, kokią ją įsivaizduoju.
Į rinkėjo širdį reikia eiti ne per pažadus ir oponentų kritiką. Rinkėjui reikia pateikti savo veiklos praktinę strategiją. Tie, kurie tą daro, laimi. Kurie eina per kitų kritiką, pasilieka užriby.