Pažagienių gyventoja Silva Budrė su augintine pagaliau patvirtino iki šiol mokslininkų mitu vadintas istorijas apie miškuose gyvenančius bei žmones gąsdinančius vilko ir šuns hibridus. Būtent tokį gyvūną trejus metus auginusiai šeimininkei dabar tenka kovoti, kad savo išskirtinio keturkojo neprarastų visam laikui.
Vilkams vis drąsiau užsukant į gyventojų kiemus bei tvartus lengvo grobio, imta kalbėti apie šių žvėrių ir naminių šunų mišrūnus – esą tikras pilkis prie gyvenamosios sodybos nelįstų. Tačiau ilgai tokios kalbos mokslo vyrų buvo vadinamos tiesiog prasimanymu.
Tam įrodyti ar paneigti nuo praeitų metų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pradėjo atlikti Lietuvoje sumedžiotų vilkų genetinius tyrimus. Visi per praėjusį medžioklės sezoną 120 nušauti žvėrys pasirodė besantys grynakraujai.
Tačiau prieš kelis mėnesius paaiškėjęs naujas faktas sujaukė tyrėjų mintis. Į jų akiratį pateko tikras vilko ir šuns hibridas iš Panevėžio rajono – tai patvirtino gyvūno genai.
„Mums šis šuo iš karto sukėlė įtarimų, pastebėjome akivaizdžiai dominuojančius vilko bruožus. Paprašėme gyvūną ištirti VDU mokslininkų ir spėjimai pasitvirtino“, – sakė gyvūnų globos VšĮ „Laukinė Lesė“ vadovas Karolis Kulikauskas.
Turėjo du
Jis rugsėjį su kitais savanoriais sulaukė prašymo priglausti savo prieglaudoje Kaune šunį iš Pažagienių kaimo Panevėžio rajone. Augintinės šeimininkė S. Budrė planavo išvykti dirbti į užsienį ir nebeturėjo kur palikti savo numylėtinės.
„Norėjau šunį atiduoti kitiems žmonėms, bet suabejojau, ar tinkamai prižiūrės, ar paskui neatsikratys. Šitas šuo labai sunkiai pripranta prie svetimų, pripažindavo tik mane ir sūnų – kitų žmonių bijo, vengia. Todėl nusprendžiau perduoti į prieglaudą“, – ėmė pasakoti pati mišrūnės Lunos savininkė.
Taip praeitų metų rugsėjį kalytę moteris atidavė užsiimantiems gyvūnų globa žmonėms, bet po mėnesio grįžo atsiimti. Emigracijoje sunkiai susirgusi Silva nusprendė vis dėlto toliau gyventi Lietuvoje. Be to, ją netikėtai pasiekė aplinkosaugininkų įspėjimai.
panevėžiškė aktyviai mina įvairių institucijų slenksčius, kad „vilkė“ grįžtų pas ją namo. T
„Atėjo laiškas su reikalavimu pasiaiškinti, iš kur gavau ir kodėl auginau vilko ir šuns hibridą. Buvo rašoma, kad už tai gresia bauda, nes tokių gyvūnų turėti negalima“, – pasakojo S. Budrė.
Aplinkosaugininkams jau buvo pranešta apie genetinių Lunos tyrimų rezultatus. Pagal įstatymus tokius hibridus žmonėms auginti ar paleisti į laisvę jau gerą dešimtmetį draudžiama. Tad pasiūlyti keli variantai – perduoti šunį mokslo įstaigoms, kur šie gyvūnai kryžminami mokslinių tyrimų tikslais, arba migdyti.
„Šitą šuniuką kartu su jo broliu dar mažus gavau iš vieno kaime valkatavusio, girtuokliavusio praeivio. Jis nešėsi mažylius ir pasiūlė man pasiimt arba žadėjo išmesti jauniklius į brūzgynus. Pati jau turėjau du nedidelius šuniukus, bet priglaudžiau ir du naujus. Vienas neišgyveno, susirgo ir nugaišo, o Luna išsikapstė iš ligos ir užaugo“, – apie hibrido atsiradimą Panevėžio rajone pasakojo Silva.
Augant šuniui moteris pastebėjo jo panašumą į vilkšunio ar į laikos veislės mišrūną. Šeimininkę stebino ir jo charakteris: šuo buvo baikštus, niekada nelojo ir niekaip nepavyko jo išmokyti gamtinių reikalų išeiti į lauką. Paaugusią augintinę moteris pririšo kieme, paskui pastatė voljerą. Kalytė pernai rujojo, bet šuniukų neturėjo.
„Luna buvo labai gera, nieko niekada nepuolė, nerodė jokio agresyvumo“, – teigė savininkė.
Kovoja už teisę gyventi kartu
Į Lietuvą grįžusi S. Budrė savo augintinę Kaune lanko kiekvieną savaitgalį. Po šių pasimatymų, pasak prieglaudos vadovų, gyvūnas pasineria į stresą – iš ilgesio buvusiai šeimininkei kaukia ištisas paras, sunerimsta net ir viso kaimo šunys. Naujų savininkų hibridė nepripažįsta ir su jais nebendrauja.
Todėl panevėžiškė aktyviai mina įvairių institucijų slenksčius, kad „vilkė“ grįžtų pas ją namo. Tik jai kelią pastoja įstatymų barikadą pastatę valdininkai. Jie sako neturintys teisės Lietuvoje leisti tokiam gyvūnui augti. Mokslininkams nepanorus pasiimti tyrinėti Lunos, jos paskutinis šansas išgyventi – Vokietijos rezervatas.
Augant šuniui moteris pastebėjo jo panašumą į vilkšunio ar į laikos veislės mišrūną.
Buvusi vilko ir šuns palikuonės šeimininkė bei prieglaudos „Laukinė Lesė“ vadovas K. Kulikauskas tvirtina, esą emigracija pas vokiečių vilkus lietuvaitei bus pražūtinga. Susiformavusios gaujos nepriims maišyto kraujo naujokės. Pati patelė savo gaujos nesukurs – tai daro patinai.
„Žinote, kaip būna su tais išvežimais, niekas paskui nieko nebežinos, pamirš ir dings. Mes raštiškai ministerijos paprašėme palikti Luną pas mus. Jai čia bus sudarytos sąlygos gyventi, sterilizuosime, kad nesidaugintų, šuo ir taip nekelia pavojaus žmonėms. Tačiau atsakymą iš anksto žinau – ta popierinė kova su valdžia beprasmė“, – sakė K. Kulikauskas.
Sulaukęs visuomenės komentarų, esą nereikėjo apskritai tirti hibrido genų ir šuo būtų grįžęs į Panevėžio rajoną, pašnekovas teigė, kad tai padaryti jį įpareigojo vadovaujamos įstaigos nuostatai. Pagal šiuos organizacija turi žinoti, ką konkrečiai laiko, kokių jam sąlygų reikia ir kokios pasekmės gali laukti kitų laikomų gyvūnų.
„Mūsų žiniomis, tai – pirmas patvirtintas pirmos kartos vilko ir šuns hibridas Lietuvos istorijoje. Kodėl norima jo atsikratyti?“ – nuogąstauja gyvūnų globėjas.
Apie tokį atradimą „Sekundei“ patvirtino ir VDU dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė. Tačiau mokslininkė pridūrė, kad vilkų genetiniai tyrimai šalyje atliekami tik nuo praeitų metų. Todėl anksčiau apie vilkų ir šunų jauniklius taip drąsiais tvirtinti niekas ir negalėjo.
Rezervatas – ne tremtis
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Donatas Šimėnas sakė, kad hibridus auginti ir juos veisti draudžia Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės. Tačiau LR Administracinių nusižengimų kodeksas už laukinio gyvūno hibrido laikymą nelaisvėje atsakomybės nenumato, tad S. Budrei bauda negresia.
Pasak specialisto, Aplinkos ministerijoje šiuo metu sprendžiamas tolesnio gyvūno laikymo vietos klausimas.
„Gyvūnas, jeigu ir bus gabenamas į Vokietiją, tai jam toli gražu nebus tremtis. Rezervatas turi specialistų, infrastruktūrą ir t. t.“, – pabrėžė aplinkosaugininkas.
Tačiau paskutinės viltys susigrąžinti numylėtinę trečiadienį blėso ir pačios Silvos širdyje. Moteris tvirtino, kad viskas krypsta jai bloga linkme – Luna greičiausiai bus atimta.