Panevėžiečiams laukiant mieste didžiojo atsinaujinimo, nė vienoje iš 14-os už Europos Sąjungos paramą numatytoje tvarkyti reprezentacinėje vietoje vis dar neįbestas darbininkų kastuvas.
Savivaldybė tvirtina jau po mėnesio darbus užvirsiant pramonės rajone – J. Janonio g., kelininkai bei statybininkai turėtų atsikraustyti ir į palei Nevėžio pakrantę besidriekiančią A. Jakšto g.
Tačiau vienų iš labiausiai matomų erdvių – Senvagės, Skaistakalnio parko, Bendruomenių rūmų ir jų prieigų, taip pat ir Jaunimo sodo atnaujinimas įstrigo konkursus jų projektams parengti laimėjusių architektūros firmų kabinetuose.
Vėluojančius projektuotojus Savivaldybė bando raginti taikydama sankcijas – simbolinius delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.
Pradės nuo gatvių
Po kelerių metų Panevėžys iš miesto su aptrupėjusiais šaligatviais ir primirštais parkais turėtų atsiskleisti kaip savo stilių ir unikalumą turinti tikroji Aukštaitijos sostinė. Už ES investicijas žadama sutvarkyti jau keliasdešimt metų netvarkytas viešąsias erdves – įgyvendinti „Urban“ projektus, kuriems ruoštasi jau ne vienerius metus. Miesto administracija žada, kad 23 mln. eurų – 20 mln. Eur ES ir 3 mln. Eur Savivaldybės – bus panaudoti taip, kad miesto atnaujinimo niekas nedrįs vadinti tik kosmetiniu.
Kol kas iš 14-os tokių projektų statybos leidimai išimti dar tik trims.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos teigimu, dar šį mėnesį numatyta pasirašyti rangos darbų sutartį J. Janonio gatvei sutvarkyti. Birželio pradžioje Savivaldybė planuoja sukirsti rankas su rangovais, tvarkysiančiais A. Jakšto g. Statybos leidimas jau išduotas Kultūros ir poilsio parkui atnaujinti.
Seniausio Panevėžyje Skaistakalnio parko unikalumą ir originalumą turintys atskleisti projektuotojai Savivaldybei buvo įsipareigoję darbą užbaigti jau prieš mėnesį. A. Repšio nuotr.
Šiose vietose jau ne popierinius, o realius darbus panevėžiečiai turėtų pamatyti dar šią vasarą.
Iki rudens Savivaldybė planuoja pasirašyti sutartis su rangovais ir dėl Nepriklausomybės aikštės, Nevėžio upės bei „Ekrano“ marių pakrančių sutvarkymo.
Baudžia simboliniais deslpinigiais
Pagal Savivaldybės planą statybos leidimai jau turėjo būti išduoti ir Jaunimo sodo, Senvagės, Skaistakalnio parko, viešųjų erdvių prie Bendruomenių rūmų atnaujinimo darbams. Visgi į šias erdves statybininkų ir landšafto tvarkytojų technika suvažiuos dar negreitai.
R. Pauža pripažįsta Savivaldybę dar nė neturint jų sutvarkymo projektų, nors šiuos architektai privalėjo pateikti jau prieš mėnesį.
Keturioms erdvėms projektus rengia Savivaldybės konkursą laimėjusios trys įmonės: Senvagės ir Skaistakalnio parko viziją dėlioja mažoji bendrija „Pupa – strateginė urbanistika“, Jaunimo sodo – panevėžiečių įmonė „Panprojektas“, o Bendruomenių rūmų prieigų atnaujinimo projektas – vilniečių firmos „Synergy Solutions“ rankose.
Pasak R. Paužos, Savivaldybė joms skaičiuoja simbolinius – po 0,05 proc. užsakymo vertės už kiekvieną pradelstą dieną delspinigius.
„Didesnių delspinigių Savivaldybė negali reikalauti. Dažnai bandoma pabrėžti, kad privačios įmonės griežtesnes sankcijas taiko, bet valstybinės įstaigos neturi tokios teisės“, – aiškino direktorius.
Laikas – prabanga
Vėluojančius ir šitaip pačią Savivaldybę į bėdą stumiančius projektuotojus R. Pauža bando pateisinti. Direktorius nemato architektus elgiantis piktybiškai.
„Aš pats, kaip architektas, labai juos suprantu. Tai yra dideli projektai, kuriuos sunku suvaldyti, kyla organizacinių problemų. Visada numatomi optimistiniai terminai, bet projektuojant atsiranda neaiškumų, kurie tuos grafikus pakoreguoja“, – tvirtino R. Pauža.
Toks projektuotojų delsimas realaus atsinaujinimo laukiančiam Panevėžiui reiškia, jog miesto centrinės dalies tvarkymo darbai greičiausiai neprasidės net ir rudenį. Net kai architektai projektus paklos ant miesto vadovų stalo, šie negalės iš karto pulti ieškoti popieriuje nubraižytas vizijas išpildančių rangovų – Centrinė projektų valdymo agentūra leidžia sau dar bent du mėnesius tikrinti rangos darbų pirkimo dokumentus.
„Toks terminas yra didžiulė prabanga, bet agentūros nepaskubinsim, nors laikas mums labai brangus. Popieriniai darbai patys sunkiausi – jų nesimato, o problemų išspręsti reikia labai daug“, – sako R. Pauža.
Viešųjų erdvių prie Panevėžio bendruomenių rūmų sutvarkymo projektą rengianti vilniečių firma „Synergy Solutions“ vėlavimą pateisina kone dvigubai išaugusia projekto sąmata. V. Bulaičio nuotr.
Finišo tiesiojoje
Senvagės ir Skaistakalnio parkų kompleksinio sutvarkymo idėjų konkursą su projektu „Nevėžio slėnis“ laimėjusios mažosios bendrijos „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis mėnesio vėlavimą vadina nemaloniu, bet natūraliu procesu.
Anot jo, prie didelės, apie 35 ha teritorijos, sutvarkymo projekto dirba maždaug pusės šimto žmonių komanda.
„Projektuojama labai didelė teritorija su daug statinių, atraminių sienų, tiltų. Dažnas didesnis projektas pareikalauja daugiau laiko. Tai „gyvi“ projektai, kiekviename etape iškyla naujų klausimų“, – aiškino architektas.
Anot jo, šiuo metu darbas „finišo tiesiojoje“.
„Turint didelį užsakymą visą laiką tenka rinktis: ar nori parengti kokybišką projektą, bet vėluoti, ar geriau užsimerkti prieš klaidas, bet suspėti laiku. Mes pasirinkome verčiau delspinigius mokėti, bet dėl kokybiško projekto padirbėti“, – aiškina T. Jonauskis.
Piktinasi neprotingais terminais
Atnaujinto Jaunimo sodo viziją parengti vėluojančios Panevėžio įmonės „Panprojektas“ direktorė Elvyra Klimavičienė situaciją aiškina didelėmis laiko sąnaudomis projektą derinant su užsakove Savivaldybe, visuomene, policija, kitomis institucijomis.
„Ne nuo mūsų vienų sprendimų priklauso galutinis rezultatas. Suskaičiuotoji parko sutvarkymo sąmata pasirodė per didelė, teko ją mažinti, tas irgi užtruko“, – išskirtinės problemos nemato architektė.
Pasak E. Klimavičienės, įmonė sutinka Savivaldybei mokėti delspinigius, nors, direktorės nuomone, ne architektai kalti, kad nespėja pagal terminą.
„Jei kariautume dėl delspinigių, reikėtų trečdaliu daugiau darbuotojų vien tam įdarbinti. Visoje Lietuvoje projektai vėluoja. Vokietijoje projektuojama maždaug tiek pat laiko, kiek statoma, o Lietuvoje projektui parengti skiriama 10 proc., statyboms – 100 proc. laiko. Čia vyrauja nuostata, kad projektai turi būti parengti per keletą mėnesių, nors vien projektavimo sąlygos išduodamos per 21 dieną, o derinimas, ekspertizė trunka apie mėnesį“, – neprotingais terminais piktinosi E. Klimavičienė.
Mieste labiausiai apleisto Jaunimo sodo atnaujinimo projekto nesugebėjusi laiku užbaigti įmonė „Panprojektas“ teisinasi Lietuvoje architektus spaudžiančiais neprotingais terminais. A. Repšio nuotr.
Rūmų prieigos pabrango keliskart
Viešųjų erdvių prie Panevėžio bendruomenių rūmų sutvarkymo projektą rengiančios
vilniečių firmos „Synergy Solutions“ atstovas ir projekto vadovas Tomas Kazlauskas pripažino sulaukęs Savivaldybės įspėjimo dėl delspinigių, tačiau įmonės kaltės dėl vėluojamo užbaigti darbo nemato.
Anot jo, pagal terminą nespėjama gerokai išaugus projekto sąmatai.
„Projekte numatytos apimtys padidėjo keliais kartais. Vietoje milijono pakilo iki dviejų. Natūralu, kad tokia apimtis tapo neįgyvendinama Savivaldybei, o mums darbo padvigubėjo“, – teigė T. Kazlauskas.
Pasak jo, taip nutiko esą paaiškėjus, kad sutvarkyti Bendruomenių rūmų prieigas gerokai sudėtingiau, nei iš pradžių planuota.
„Paraišką finansavimui gauti pildė Savivaldybės žmogus, neturintis tiek specialistų ir laiko. Jam buvo sunku ir net neįmanoma numatyti visų darbų. Jei norima tą teritoriją paversti miesto erdve, o ne kažkokia gatve, pradeda visai kitaip atrodyti“, – aiškino architektas.
Anot jo, dėliodami Bendruomenių rūmų prieigų viziją projektuotojai vien tilto per Nevėžį išnagrinėjo net keturis variantus – nuo nugriovimo ir naujo pastatymo iki paprasto remonto. Projektuojant keliskart išaugo ir remontuojamos gatvės plotas.
„Kol vizualizacijos nepadarai, labai sunku suvokti, kiek tai kainuotų. Dabar bandome nesugadindami bendros idėjos projektą padalyti į du etapus“, – teigia T. Kazlauskas.