Sau pasiskyręs priedus prie atlyginimo Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas sulaukė etikos sargų verdikto. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino gimnazijos vadovą supainiojus viešuosius ir privačius interesus.
VTEK vienbalsiai nusprendė, kad A. Totilas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nurodytą draudimą naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti bei įpareigojimus vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti.
VTEK atstovės spaudai Eglės Ivanauskaitės teigimu, tiriant nustatyta, kad praėjusiais metais A. Totilas gimnazijoje priėmė du sprendimus, susijusius savo paties darbo santykiais.
Rugpjūtį direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo įpareigota apmokėti mokytojams, įskaitant ir jam pačiam, už brandos egzaminų vykdymą, o rugsėjį patvirtino valandų paskirstymą už papildomus darbus. Valandas už neva papildomus darbus A. Totilas vėlgi pasiskyrė ir sau pačiam.
Direktorius, užuot sau numatęs priemokas prie atlyginimo, privalėjo pareikšti Panevėžio miesto savivaldybės merui, Savivaldybės tarybai arba Savivaldybės administracijos direktoriui, kad nusišalina. Tačiau, E. Ivanauskaitės teigimu, direktorius nesiėmė iniciatyvos ir nerodė pastangų interesų konflikto situacijai suvaldyti.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus pažeidę valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.
VTEK sprendimą A. Totilas dar gali per 30 dienų apskųsti teismui.
Ar direktorius pasinaudos šia teise, sužinoti nepavyko. VTEK posėdyje dalyvavęs A. Totilas vėliau mobiliuoju telefonu buvo nepasiekiamas visą dieną.
Šešėlis gimnazijai
Dėl A. Totilo elgesio į VTEK kreipęsis Panevėžio vicemeras Petras Luomanas mano, jog, remiantis etikos sargų išvadomis, gali būti imamasi žygių iš direktoriaus pareikalauti grąžinti pažeidžiant įstatymą gautus pinigus.
„Jei pažeidimai ekonominio pobūdžio, gali būti kreipiamasi dėl žalos atlyginimo. Jei tas būtų daroma, žinoma, tik teisiniu keliu. Čiagi ne asmeninė skola“, – „Sekundei“ teigė vicemeras.
Nors VTEK pripažino A. Totilą supainiojus asmeninius ir viešuosius interesus, Panevėžio švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio nuomone, šešėlis krenta ir ant niekuo dėtos gimnazijos.
„Visuomenė nesismulkina. Panevėžiečiai kalbės, kad vėl V. Žemkalnio gimnazijoje kažkas negerai, nesvarbu, kad mokyklos bendruomenė su direktoriaus pažeidimu niekaip nesusijusi. Mokytojai jo neprivertė savavališkai sau pasiskirti priedų prie atlyginimo, o A. Totilas, kaip vadovas, turėjo žinoti įstatymą ir jo laikytis“, – teigė E. Kuchalskis.
Apėjo darbdavį
A. Totilui nemalonumai prasidėjo, kai jo vadovaujamoje Vytauto Žemkalnio gimnazijoje šįmet apsilankė Savivaldybės Vidaus audito skyriaus tikrintojai. Gimnazijos veiklą 2016–2017 mokslo metais visapusiškai įvertinę auditoriai direktoriaus ne tik nepagyrė, bet netgi suabejojo dėl galbūt padarytos žalos įstaigai.
Vidaus audito skyriaus vedėjo Mindaugo Čipinio teigimu, patikrinus pedagogų tarifikacijas, pagal kurias skaičiuojami atlyginimai, nustatyta, kad gimnazijoje 15-ai pedagogų buvo mokami priedai už papildomus darbus, nors nepagrįsta, ką mokytojai dirbo po darbo valandų.
Keisčiausia, pasak M. Čipinio, kad už papildomus darbus priemoka nustatyta iš anksto visiems mokslo metams, o kitose mokyklose direktoriai kiekvieną mėnesį išleidžia įsakymus, pagal kuriuos pedagogams, dirbusiems papildomus darbus, pavyzdžiui, organizavusiems renginį, konkrečiai už tai sumokama. Vytauto Žemkalnio gimnazijoje rugsėjį saujelei pedagogų paskirti priedai buvo taip mokami visus mokslo metus.
Pats A. Totilas sau buvo pasiskyręs 1,5 val. per savaitę už papildomus darbus. Maža to, direktorius pasiskaičiavo sau ir užmokestį už egzaminų vykdymą. Taip per 2016-2017 mokslo metus A. Totilui buvo priskaičiuota 427 Eur už papildomus darbus bei 194,40 Eur už egzaminus.
Savivaldybės tikrintojai tokį atlygį traktavo kaip gautą neteisėtai.
Pasak M. Čipinio, kadangi darbo sutartį su gimnazijos direktoriumi pasirašė Panevėžio meras, jis ir turėjo nustatyti priedą už papildomus darbus, o ne pats A. Totilas nuspręsti, kiek sau pasiskirti.
„Direktoriui tereikėjo kreiptis į merą dėl papildomų darbų apmokėjimo paaiškinant, ką papildomai dirbo. Nesuprantama, kodėl to nepadarė ir pats sau pasiskyrė priedus. Gal direktorius manė, kad meras nematys reikalo apmokėti?“ – stebėjosi M. Čipinys.
Mokyklą tikrins dar kartą
Be VTEK pripažintų pažeidimų, auditoriai Vytauto Žemkalnio gimnazijoje aptiko ir daugiau keistenybių.
Įtarimų sukėlė mokyklos deklaruojamos sunaudotų degalų sąnaudos. Auditoriai nustatė, kad 2016–2017 mokslo metais dalis degalų nepagrįstai įtraukta į sąnaudas: skyrėsi nuvažiuotų kilometrų rodmenys kelionės lapuose ir automobilių spidometruose. Iš viso automobilių kelionės lapuose parodyta, kad automobiliai nuvažiavo 3309 km daugiau negu rodo jų spidometrai. Todėl, anot M. Čipinio, peršasi išvada, kad nuo 2016 m. sausio iki 2017 m. gegužės mokykloje galėjo būti neteisėtai nurašyta per 400 Eur vertės degalų.
Auditoriai pastabų turėjo ir dėl etatų. Nors gimnazijoje kasos operacijų atliekama tikrai nedaug, pusę etato įdarbintas kasininkas renka pinigus už, pavyzdžiui, suteiktas kopijavimo paslaugas. M. Čipinio nuomone, mokyklai netikslinga laikyti net ir pusę tokio etato. Tikrintojams krito į akis ir tai, kad gimnazijoje įdarbintos 9 valytojos, tačiau vienai jų numatyta valyti patalpas (sporto ir choreografijos sales), kurios jau buvo pavestos valyti jos kolegei.
Pastabų tikrintojai turėjo ir dėl mokykloje vykdytų viešųjų pirkimų.
Pasak M. Čipinio, Vytauto Žemkalnio gimnazijos laukia dar vienas patikrinimas. Kitų metų pradžioje Savivaldybės auditoriai vertins, ar ištaisyti audito metu nustatyti pažeidimai.