Panevėžio rajone, Įstros lėktuvų muziejaus patalpose, duris lankytojams atveria porceliano galerija.
Daugiau kaip 250 kvadratinių metrų patalpoje eksponuojama daugiau kaip tūkstantis porceliano meno dirbinių. Muziejaus ir galerijos lankytojai galės susipažinti su įspūdingiausiais Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiais nuo XVIII a. iki šių dienų.
„Atveriame dvidešimt metų šeimos rinktas meno vertybes Lietuvos gyventojams ir svečiams. Tikime, kad ši galerija taps dar vienu turistų traukos tašku ir nauja erdve diskusijoms apie meną, grožį ir estetiką“, – sako vienas iš galerijos, atversiančios duris jau nuo šio penktadienio, įkūrėjų Virmantas Puidokas.
Anot jo, idėja įkurti pirmąją porceliano galeriją Lietuvoje išsikristalizavo pandemijos metu.
„Pasaulinė pandemija aiškiai parodė, kad negalima į žmogaus poreikius žiūrėti primityviai – esą jam reikia tik maisto, šilumos ir miego. Aiškiai pamatėme, kad egzistuoja kultūrinis alkis, todėl nusprendėme atverti savo kolekciją visuomenei“, – teigia V. Puidokas.
Be porceliano ekspozicijoje demonstruojami XIX a. Napoleono III laikų stiliaus baldai, piešiniais tapytos vitrinos, rankų darbo ąžuoliniai kabinetiniai baldai ir gausi XIX – XX a. klasikinės dailės kūrinių paroda.
„Žmonės turi skirtingų poreikių, todėl norėjome vienoje vietoje suderinti tai, kas būtų įdomu ir vyrams, ir moterims, ir vaikams. Šalia esantis aviacijos muziejus labiau patiktų tiems, kas domisi technika ir inovacijomis, o porceliano galerija – grožio, meno, estetikos gerbėjams“, – teigia viena iš galerijos įkūrėjų Irena Puidokienė.
Anot kolekcioninkės, polinkį trapiam menui ji atsinešė iš vaikystės – iš tėvų namų atkeliavusi pirmoji porcelianinė figūrėlė jai kolekcijoje ir yra pati brangiausia.
„Šis hobis užvaldė mane, iš pradžių pirkdavau figūrėles blusų turguose Lietuvoje, vėliau kelionių po užsienį metu, o dabar – internetiniuose aukcionuose“, – pasakoja I. Puidokienė.
Jos noras įsigyti Lietuvos ir Lenkijos valdovo, Meisono manufaktūros įkūrėjo Augusto II (Stipriojo) porceliano figūrėlę ant žirgo, kuri kolekcionierių laikoma retenybe.
Pasak I. Puidokienės, kiekvienas porceliano gaminys turi savo istoriją, neretai kelis šimtus metų gyvuojantys meno kūriniai perima ir buvusių savininkų dvasią.
„Tiems, kas domisi porceliano gamyba ir istorija, ketiname organizuoti ekskursijas po parodą su gidu, galinčiu susipažinti su trapaus ir estetiško porceliano meno paslaptimis“, – teigia kolekcininkė.
Manoma, kad „baltuoju auksu“ vadinamas porcelianas pirmiausia buvo pradėtas gaminti Kinijoje. Dalis istorikų mano, kad porcelianas atsirado Šangų dinastijos metais IX-XVI a. pr. m. e., kiti – kad VI mūsų eros amžiuje, Mingų (1368-1644 m.) dinastijos valdymo laikotarpiu. Nors porceliano gamybos paslaptys buvo akylai saugotos, vis dėlto manoma, kad jos buvo pavogtos, ir tai lėmė, kad kietasis porcelianas paplito šalyse – XV a. jis pradėtas gaminti Japonijoje, kiek vėliau Korėjoje.
į Europą porcelianą atvežė keliautojas Markas Polas (1254-1324). Jis 1295 m. Į Europą atvežė mažą baltą vazelę, kuri saugoma Šv. Morkaus katedros lobyne Venecijoje. Beje Markas Polas yra ir žodžio „porcelianas“ sumanytojas – itališkai „porcella“- kriauklė.
