Vasario 10-osios, ketvirtadienio, vakarą, Panevėžio padangėje kilęs stiprus orlaivių ūžimas ne vienam sukėlė karo nuojautą.
„Toks jausmas, kad pro Panevėžį jau praskrido dešimtys lėktuvų. Baisu, kad jie nepradėtų mėtyti bombų“, – savo nerimą išsakė į „Sekundės“ redakciją paskambinusi Stasė Leleivienė.
Panevėžietė teigė taip pat skambinusi vaikams į Vilnių ir net į Didžiąją Britaniją, klausdama, ar neprasidėjo karas. Šie patarė kreiptis į žurnalistus. Išties ketvirtadienio pavakare „Sekundės“ redakcija sulaukė ne vieno lėktuvų garso išsigandusio panevėžiečio skambučio.
Paskambinus į Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazę, kurios būstinė – Šiauliuose, šios karinės struktūros Vadovybės, civilių bei kariškių bendradarbiavimo vyresnysis karininkas, vyresnysis leitenantas Aurimas Sutkus paaiškino, jog išties gyvename tokiu metu, kai prie dangaus, griaudžiančio nuo skraidančių orlaivių garsų, teks priprasti.
Anot A. Sutkaus, iš Šiaulių karinių oro pajėgų aviacijos bazės šiuo metu kyla į Lietuvą atskridę dviejų šalių – t.y. Lenkijos karinių oro pajėgų ir Danijos karališkųjų oro pajėgų pilotai. Jie atlieka NATO oro policijos misiją – nuo potencialios grėsmės saugo Baltijos šalių oro erdvę.
„Gruodžio pradžioje atlikti šios misijos į Lietuvą atskrido keturi Lenkijos pilotai, o sausio pabaigoje sulaukėme pastiprinimo iš Danijos. Ši šalis taip pat atsiuntė keturis pilotus. Visi jie skraido naikintuvais „F-16 – „Fighting Falcon“, – aiškino A. Sutkus.
Skraidys iki balandžio
Karininkas paneigė spėliones, kad vasario 10-osios vakarą pro Panevėžį praskrido dešimtys karinių orlaivių. Pasak jo, nustatytu maršrutu pirmyn-atgal skrido viso labo du naikintuvai, nes oro policijos lakūnai skrenda būtent tokia tvarka – po du, išimtinais atvejais po tris. Jų skrydžius valdo Vokietijoje esanti karinių skrydžių valdymo bazė, kiekvienas toks skrydis suderintas su Lietuvos karinėmis oro pajėgomis.
Įprastas naikintuvų F-16 „Fighting Falcon“ (lietuviškai – kovojantis sakalas) greitis – 1100 kilometrų per valandą, tačiau esant reikalui jie gali išvystyti ir 1400 kilometrų per valandą greitį. A. Sutkus pabrėžė, kad išskridus į pratybas saugoti oro erdvės, skraidoma įprastai po valandą-dvi, to reikalauja ir derama technikos eksploatacija bei jos priežiūra, ir lakūnų pasirengimas, jų kompetencijos stiprinimas. Pakilę naikintuvai vienu metu nuskrenda iki 1000-3000 kilometrų.
Anot karininko, naikintuvai išties skleidžia didžiulį garsą, jis tvirtino puikiai suvokiantis, kad toks garsas gali žmonėms sukelti nerimą ar net baimę.
„Anksčiau sulaukdavome nemažai nerimo, o po to ir nepasitenkinimo iš šiauliečių, kurie skundėsi itin garsiai skraidančiais naikintuvais. Dabar, kaip matome, Vokietijos skrydžių bazė naikintuvus nukreipė ir Panevėžio kryptimi“, – konstatavo A. Sutkus.
Jis pabrėžė, kad su skrydžiais Aukštaitijos sostinės, o ir aplinkinių vietovių gyventojams teks susitaikyti – naikintuvai atskrido saugoti būtent Lietuvos, Latvijos bei Estijos ir vykdo taikos misiją.
Planuojama, kad saugodami Baltijos šalių erdvę, naikintuvai Panevėžio padangę raižys iki pat kovo pabaigos. Karininkas A. Sutkus teigė, jog įprasta, kad šie orlaiviai skraido visa parą – ir dienomis, ir naktimis.