Sutvarkytoje, gražioje ir gausiai lankomoje „Ekrano“ marių pakrantėje slypi piktadarių paspęstos pinklės.
Ramiam poilsiui skirtas medinėje terasoje įmontuotas tinklas virš vandens šį sezoną graso nelaime – infrastruktūros prižiūrėtojai nespėja lopyti jame vis atsiveriančių skylių.
Pavojinga pramoga
„Gulinčiųjų ant to tinklo turbūt nesu matęs. Tačiau ne sykį mačiau paauglius, su dviračiais ar paspirtukais tiesiog įšokančius į tą tinklą. Natūralu, kad dėl tokių viražų net ir stipriausias tinklas sutrūktų“, – teigė Panevėžio savivaldybės projektų vadovas Tadas Stanikūnas.
Anot jo, po tokių atakų jau netgi pasvarstoma, kad dažnokai irstantys terasos tinklai darosi nebesaugūs, tad galbūt juos reikėtų nuimti, o tuščias ertmes užkalti. Visgi, pasak T. Stanikūno, bent artimiausiu metu to tikrai nebus padaryta. Nebus dėl to, kad šis už Europos Sąjungos lėšas įgyvendinamas Nevėžio marių sutvarkymo projektas oficialiai dar nebaigtas ir kol už jo įvykdymą bus atsiskaityta, atsigulti virš vandens skirti tinklai turi likti. T. Stanikūno teigimu, marių pakrantėje įrengta ir sutvarkyta viskas, kas buvo numatyta projekte, nebaigti tik popieriniai atsiskaitymai.
Panevėžio marių pakrantė sutvarkyta pernai rudenį. Darbę statybininkai minėtus tinklus, pasak T. Stanikūno, įrengė tinkamai, o plyšta jie dėl netinkamo naudojimosi šia poilsiui skirta vieta. Projektų vadovas pabrėžė, kad tinklai – ne batutai, ne šokinėjimo, o gulėjimo vieta. Apie tai lankytojai informuojami ir pakrantės infrastruktūrą pristatančiame stende, ir netoli tų ištemptų tinklų pritvirtintose lentelėse.
„Tačiau, kaip matome, yra tokių, kuriems perspėjimai – nė motais. Sutinku, kad sugadinti, prairę tinklai išties pavojingi“, – konstatavo projektų vadovas.
Pasak T. Stanikūno, kadangi tuos pakrantės terasos tinklus montavusi statybų bendrovė darbą atlikto tinkamai, o tinklai irsta ne dėl darbo broko, statybininkai už skyles neatsako. Taisyti juos tenka viešąsias miesto erdves prižiūrinčios Panevėžio specialios autotransporto įmonės darbuotojams.
Ramiam poilsiui virš vandens ištempti marių terasos mėlynieji tinklai jau darosi pavojingi. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Nebeatlaiko atakų
„Taisantieji marių terasos tinklus yra atkreipę dėmesį, kad jie irsta nebūtinai dėl to, jog neatlaiko apkrovų. Tuos tvirtus tinklus bandyta ir deginti, ir pjaustyti, nors perpjauti juos tikrai nelengva“, – teigė T. Stanikūnas. Anot jo, būta pamąstymų sintetinį terasos tinklą keisti metaliniu, bet kažin ar toks būtų saugus.
Į pastabą, kad panevėžiečiai, ko gero, nėra verti tokios poilsiui skirtos naujovės – tinklų virš vandens, T. Stanikūnas sako turintis vilties, kad visgi žmonės išmoks elgtis deramai ir įrenginius naudoti pagal paskirtį.
Anot jo, ne viena sutvarkyta Panevėžio vieta yra patyrusi vandalų „krikštą“. Tarp tokių – Kultūros ir poilsio parko Nevėžio pakrančių terasų stiklai. Dar pernai jie buvo daužomi, bet šiemet toks barbariškumas liovėsi. Anksčiau buvo bandyta niokoti ir šio parko vaikų žaidimų aikšteles, vartyti jų įrenginius, netgi buvo padegta Taikos alėjos guminė danga prie sporto įrenginių, bet ir tai liovėsi. Kaip dar vieną vandalizmo aktą projektų vadovas prisiminė mieste sudaužytus kelis grindinio šviestuvus.
Ne kartą yra lūžusios Kultūros ir poilsio parko pagrindinio tako, vedančio nuo Parko gatvės iki tilto, terasos lentos. Pirmą kartą terasa buvo sulaužyta vos įrengta, kai ant jos užvažiavo miesto šiukšliavežis. Sutvarkius terasą, ant jos užvažiavo parke vykusio renginio organizatorių užsakytus kilnojamuosius tualetus atvežusios įmonės automobilis. Po gana ilgų derybų su draudikais, pastarieji atlygino patirtus nuostolius, medinė terasa atstatyta šią vasarą.
„Po šių įvykių prie terasos nutarta pastatyti dviračių stovus. Jie taps kliūtimi važiuojantiems specialiųjų tarnybų automobiliams ir saugos terasą“, – sako T. Stanikūnas.
I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Nei sulopyti, nei susiūti
Panevėžio specialios autotransporto įmonės direktorius Rolandas Ramūnas teigė, kad skylėti Nevėžio marių pakrantės tinklai yra pavojingi, o jiems, atsakingiems už viešųjų erdvių tvarką, – nemenkas rūpestis.
„Realiai tų tinklų nei sulopysi, nei susiūsi ar kaip kitaip sutvirtinsi. Kad būtų tokie pat tvirti, kokie buvo ką tik įrengti, tinklus reikėtų keisti, o tai didelis, nelengvas ir, aišku, nepigus darbas“, – aiškino direktorius.
„Realiai tų tinklų nei sulopysi, nei susiūsi ar kaip kitaip sutvirtinsi. Kad būtų tokie pat tvirti, kokie buvo ką tik įrengti, tinklus reikėtų keisti, o tai didelis, nelengvas ir, aišku, nepigus darbas.“
R. Ramūnas
Pasak jo, sprendimą keisti tinklus turėtų priimti miesto vadovybė ir, žinoma, numatyti tam lėšų. O dabar R. Ramūno vadovaujamos įmonės darbuotojai tinklus vien paraišioja ar suneria tvirtinimo dirželiais. Direktorius neabejoja, kad taip suraizgyti jie nėra saugūs, tad lipti, gultis ar tuo labiau šokinėti ant jų nepataria.
Pasak R. Ramūno, ant tinklų randama pjaustymo ar deginimo žymių. Jo manymu, tai energijos neturinčių kur dėti paauglių iškrovos rezultatas.
Infrastruktūros prižiūrėtojai nebeišmano, kaip naujus įrenginius apsaugoti nuo vandalų. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Stebės kameros
Šiuo metu Panevėžyje įrengiamos net 92 vaizdo stebėjimo kameros. Už jų įrengimą atsakingas Miesto infrastruktūros skyriaus inžinierius Vidmantas Kerpiškis teigė, kad kameros montuojamos Senvagėje, Laisvės aikštėje ir jos prieigose, autobusų stoties teritorijoje, Kultūros ir poilsio, Jaunimo, Skaistakalnio parkuose, Maironio take. Kai kuriose minimose vietose kamerų jau būta, tad dar didesniam žmonių saugumui užtikrinti įrengiamos papildomos. Stebėjimo kameros taip pat atsiras prie daugelio mieste esančių šviesoforų bei prie įvažiavimų į Panevėžį. Prie įvažiavimų montuojamos kameros atpažins ir automobilių numerius. O tai bus pagalba policijai jos darbe. V. Kerpiškio teigimu, Nevėžio marių pakrantėje montuoti stebėjimo kamerų nenumatyta, tai turėtų būtų padaryta ateityje.