Tolerancijos savaitės renginių vienoje Panevėžio mokykloje nuotraukos internete sukėlė diskusijų audrą dėl pačių pedagogų supratimo, kur prasideda ir baigiasi pakantumo ribos.
„Tolerancijos diena mafija“ – socialiniame tinkle prisistatė Beržų progimnazijos mokytoja Ramunė Ručinskaitė-Špokevičienė, nusifotografavusi pozuodama su žaisliniu revolveriu. Savo paskyroje mokytoja įkėlė nuotraukas ir su auklėtiniais, paaiškinusi, jog mokykloje minint Tolerancijos savaitę klasei persirengti burtais teko tema „Mafija“.
Toks švietimo įstaigos pasirinktas tolerancijos ugdymo metodas internautų buvo įvertintas labai nevienareikšmiškai.
UNESCO sprendimu nuo 1995-ųjų minima Tolerancijos diena skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčiųjų problemų (alkoholio, narkomanijos) toleranciją. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę. Kodėl mokykla demonstruoja pakantumą nusikalstamoms grupuotėms, internautams pasirodė daugiau nei keista.
„Tolerancija mafijai? Ar aš čia kažko nesuprantu?“ – stebėjosi feisbuko lankytoja. Tokiai nesusipratusiai internautei R. Ručinskaitė-Špokevičienė trumpai atšovė: tolerancija žmogui.
Kitai interneto naršytojai, nesupratusiai sąsajos tarp organizuoto nusikalstamumo grupuočių ir tolerancijos, pedagogė išaiškino, esą pagarbos nusipelno kiekvienas, net ir nusikaltėlis.
„Tai išreiškiama pagarba žmonėms. Kitos klasės buvo pankai, morozai, benamiai, metalistai, pasakų herojai ir t. t. Temas galvojo mokyklos parlamento nariai. Tai ir išreiškia, kad aš kitoks, bet vertas pagarbos. Juk kiekvienas žmogus skirtingas. Ir nesvarbu, ar jis bus mafijozas, ar benamis su visais reikia elgtis pagarbiai ir tolerantiškai“, – po savo nuotrauka su revolveriu dėstė gangsterės įvaizdžiu susiviliojusi mokytoja.
Savotišką būdą kalbėti paaugliams apie toleranciją pasirinkusi pedagogė sulaukė ir palaikymo – „patinka“ paspaudimų.
Pati R. Ručinskaitė-Špokevičienė paaiškinti korespondentams tokios akcijos esmės nebuvo nusiteikusi.
„Esu privatus asmuo ir nežadu niekam aiškintis, kokias aš nuotraukas ir kur dedu“, – pareiškė mokytoja, socialiniame tinkle įdėjusi nuotraukas ne iš asmeninio vakarėlio, o mokyklos renginio.
Direktoriui naujiena
Tokie klasės auklėtojos samprotavimai apie toleranciją mafijai kaip sektiną vertybę liko dviprasmiškai įvertinti ir pačios Beržų progimnazijos vadovybės. Mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis pripažino mokytojos feisbuko paskyros nespėjęs peržiūrėti. Visgi jis sutinka, kad ugdymo įstaigoje Tolerancijos savaitę pasiūlyti paaugliams persirengti mafiozais – ne pats tinkamiausias būdas mokyti pakantumo.
S. Ambrazaitis sutinka, kad ugdymo įstaigoje Tolerancijos savaitę pasiūlyti vaikams persirengti mafiozais – ne pats tinkamiausias būdas mokyti pakantumo.
„Žinoma, tolerancija ir mafija nelabai sietini dalykai. Feisbuko lankytojų pastebėjimas, ko gero, teisingas. Kodėl mes turim priimti tolerantiškai nusikaltėlių grupuotes? Mes negalime tokių dalykų toleruoti. Nelabai ir man normaliai atrodo. Bet gal čia buvo koks humoras?“ – svarstė S. Ambrazaitis.
Apie viešai deklaruotą toleranciją mafijai direktorius teigė dar kalbėsiąs su žaislinį ginklą priešais fotoobjektyvą iškėlusia ir tokiu įvaizdžiu Tolerancijos savaitės metu internete pasidžiaugusia mokytoja.
Mokė atpažinti „mafijozus“
Persirengimas atskirų socialinių grupių herojais – vienas iš visą šią savaitę Beržų progimnazijoje vyksiančios Tolerancijos savaitės renginių. Mokyklos socialinės pedagogės Aistės Narkevičienės teigimu, temas persirengti parinko ji su mokyklos parlamento nariais – 5–8 klasių atstovais.
„Toleranciją ugdomės pabūdami kito kailyje. Mes per klasės valandėles šnekame su vaikais, bet kai klausiam, pagalvokit, kaip jaučiasi benamis, jie nežino. Benamiai, mafija. Tai ne nusikalstama grupuotė. Yra lenkiama į tai, kaip kitą kartą žmonės norėtų pritapti sociume, jiems išgyventi reikia, jų nepriima, ir jie nueina klystkeliais. Šiuolaikinėje visuomenėje viskas tarpusavyje susiję“, – Tolerancijos savaitei parinktą mafijos temą aiškino socialinė pedagogė.
A. Narkevičienė situaciją bandė švelninti tvirtindama, esą mokiniams pasiųsta žinia, jog pagarba ir pakantumas kitokiems baigiasi, kai pažeidžiamos kito asmens teisės.
„Mes ne viską galime toleruoti, bet tam turime suprasti, kad tokie žmonės yra, atpažinti grupuotes, nebijoti jų netoleruoti ir pasakyti jiems ne“, – sąsajas tarp tolerancijos ir mafijos stengėsi įvardyti socialinė pedagogė.
Anot jos, per klasės valandėlę R. Ručinskaitė-Špokevičienė auklėtiniams turėjusi kalbėti, kaip atpažinti nusikalstamo pasaulio atstovus, kurie esą gali būti „mandagūs, stilingai apsirengę“.
Ginklas nebuvo numatytas
Paklausta, ar normalu, kad pati mokytoja mokykloje fotografuojasi pozuodama su žaisliniu ginklu, A. Narkevičienė pripažino, jog šito scenarijuje nebuvo numatyta.
„Nuotraukos su ginklu neturėjo būti. Kad tokia visuomenės grupuotė yra šalia mūsų, nuo to nepabėgsime. Mes turime mokytis ją atpažinti. Bet ginklai, tegul ir žaisliniai… Net tokio žodžio nebuvo. Buvo tariamasi tik dėl aprangos kodo. Nes kitu atveju ir pankai, ir metalistai galėjo ateiti su grandinėmis. Jas irgi galima ginklui prilyginti“, – kolegės poelgiu stebėjosi A. Narkevičienė.
Bandžiusi įrodyti, esą mafijos atstovais persirengę mokiniai buvo mokomi ne tolerancijos, o atvirkščiai – nepakantumo nusikalstamoms grupuotėms, socialinė pedagogė nerado ką atsakyti paklausta, kaip tuomet suprasti tiesmukišką mokytojos žinutę feisbuke, jog ir su „mafijozais“ reikia elgtis pagarbiai ir tolerantiškai.
„Aš paaiškinau savo matymą su vaikais“, – po ilgokos pauzės ištarė socialinė pedagogė.
Mafija šiurpino Panevėžį
Beržų progimnazijoje per Tolerancijos savaitę įkūnytoji mafija reiškia siciliečių kriminalines organizacijas, kurių kilmė siekia dar XVIII amžių. Dabar jau dažnai mafija vadinamas bet koks organizuotas nusikalstamumas.
Su nuožmia mafija kovojantys Italijos teisėsaugos pareigūnai pabrėžia, jog tie patys socialiniai tinklai jau virtę ne tik priemone ryšiams palaikyti, bet ir yra nusikalstamos propagandos įrankiu, kuriuo nusikaltėliai siekia pelnyti visuomenės paramą. Italai pareigūnai atkreipia dėmesį, jog tokia mafijos evoliucija ypač pavojinga jaunimui, dar nesugebančiam kritiškai vertinti ir lengvai susižavinčiam ekonominėmis ir socialinėmis mafijos vertybėmis – valdžia, jėga ir pinigais.
Kriminalinių susivienijimų rankos Lietuvoje suteptos daugiausia nuo jų nukentėjusių, jiems nepaklususių, duokles mokėti atsisakiusių verslininkų bei kitų organizuotų grupuočių narių krauju. Panevėžys sunkiai atsikratė dėl nusikalstamų grupuočių nevaržomo siautėjimo jam kadaise prilipusios Čikagos etiketės. Čia veikusios „tulpinių“ grupuotės nariai nužudė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą Gintautą Sereiką, „Mažeikių naftos“ vadovą G. Kiesų, jo sūnų ir vairuotoją.
Panevėžį šiurpino ir „žemaitukų“ grupuotė, Nepriklausomybės pradžioje susibūrusi Žemaičių gatvės mikrorajone, kuriame įsikūrusi ir Beržų progimnazija. Brutaliais veiksmais garsėjančių „žemaitukų“ nusikaltimų skalė ypač plati: prekyba narkotinėmis medžiagomis, turto prievartavimas, plėšimai, automobilių vagystės. Grupuotė veikė ne tik Lietuvoje – atsivėrus sienoms nusikaltėliai gabendavo moteris dirbti užsienio viešnamiuose.