Didėjant įtampai regione Vidaus reikalų ministerija (VRM) tikina, kad valstybė yra tinkamai pasiruošusi įvairioms ekstremalioms situacijoms ir turi parengusi ir pratybų metu išbandžiusi civilinės saugos planus, todėl ragina gyventojus išlikti ramius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pabrėžia, kad karo ar nelaimės atveju pagrindinės vietos, kuriose gyventojai galėtų apsisaugoti, yra požeminiai bei kolektyviniai apsaugos statiniai.
„Gyventojams kyla nemažai klausimų, matyt, tie klausimai yra logiški ir pagrįsti. Karą Ukrainoje visi stebime. Ir žmonės tikrai bando rasti atsakymus, kaip pasielgti vienokioje ar kitokioje situacijoje. Bet aš noriu pasakyti, kad tokios grėsmės Lietuvoje nėra, todėl mūsų prašymas išlikti ramiems“, – žurnalistams teigė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Viceministras akcentavo, kad valstybė savo funkcijas atlieka, yra paskelbta nepaprastoji padėtis, kurios priemonės susijusios su valstybės sienos apsauga bei objektų apsauga.
„Yra, matyt, nemažai informacijos Vidaus reikalų ministerijos ir PAGD administruojame internetiniame puslapyje lt72.lt, kur tikrai gali surasti nemažai patarimų, kaip elgtis įvairių pavojų atveju“, – informavo viceministras.
„Valstybė yra pasiruošusi. Mes turime gyventojų perspėjimo sistemą, mes turime saugos planus įvairiose ekstremaliose situacijose. Bet vėlgi kalbu apie tai, kad tai yra civilinės saugos priemonės, skirtos apsaugoti gyventojus ir suvaldyti situacijas, kurios gali kilti. Tai yra skirta koordinavimui institucijų veiksmų, kurios teiks pagalbą gyventojams, sprendimų priėmimui ir visų pirma institucijų atsakomybės paskirstymui“, – pažymėjo jis.
V. Dmitrijevas tikina, kad reikiami saugos planai yra sudėlioti, jie yra tobulinami ir pratybų metu.
„Gyventojai tikrai turi pasitikėti valstybės institucijomis, pasikliauti mūsų kompetencijomis ir atsakingų institucijų pareigūnų veiksmais“, – akcentavo viceministras.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas teigia, kad karo ar nelaimės atveju pagrindinės vietos, kuriose gyventojai galėtų apsisaugoti – tai požeminiai bei kolektyviniai apsaugos statiniai.
„Priedangos priemonė gali būti Lietuvoje praktiškai bet kuri patalpa, kuri naudojama įprastomis gyvenimo sąlygomis. Aš kalbu apie požeminius garažų masyvus, apie požeminius parkingus, apie požemines perėjas ir atskirais atvejais netgi melioracijos griovius“, – teigia M. Kanapickas.
Anot PAGD atstovo, kolektyviai apsaugos statiniai skirti gyventojams, palikusiems namus ir ieškantiems laikinos pagalbos.
„Kolektyvinės apsaugos statinius mes suprantame kaip masines žmonių susibūrimo vietas, kurios naudojamos įprastame gyvenime kaip koncertų, parodų arenos, sporto salės, mokyklos, darželiai ir panašiai. Jos skirtos gyventojams palikus savo įprastą gyvenamą aplinką laikinai sulaukti pagalbos tenkinant savo būtiniausius poreikius, tai suteikiamas higienos paketas, pamaitinama, sušildoma, aprengiama ir panašiai“, – pridūrė jis.